Alina Orlova — Laukinis Šuo Dingo

Alinos Orlovos albu­mas galų gale sulaukė savo debiuto. Prieš gerą valandą Kauno Dramos teatro didžio­joje salėje skam­bėjo šios dai­ni­nin­kės dai­nos. Dar prieš du metus rink­da­vo­mės klau­syti Alinos (Mimino) Next Festival metu ar tie­siog Vilniaus Užupyje prie vadi­namo “Meno Inkubatoriaus”. Nors dabar patal­pos užaugo tur­būt dešimt kartų, tačiau salėje sunku buvo rasti tuš­čių vietų. Publika susi­rinko labai įvairi. Ir nors kon­certo pra­džios teko laukti gerą pus­va­landį, tačiau plo­ji­mai skam­bėjo ilgai, o atli­kė­jams į sceną teko grįžti du kar­tus. Įdomu tai, jog šis pasi­ro­dy­mas nebuvo pla­čiai rekla­muo­ja­mas, tačiau žmonių eilės Kauno Dramos Teatre buria­vosi jau nuo 4 valan­dos vakaro, o likus 40 minu­čių iki kon­certo pra­džios bilie­tus galė­jai gauti tik balkone.

Kartu su bilie­tais galima buvo įsigyti ir albumą “Laukinis Šuo Dingo”, jo galite paklau­syti mūsų pus­la­pio apa­čioje esan­čiame grotuve(siųstis nelei­sime). CD dėžu­tės viduje klau­sy­to­jui buvo pateikta miela staig­mena — A. Orlovos pieš­tos atvirutės.

Mimino įžengė į sceną ne tik pakei­tusi įvaizdį bet ir papil­džiusi muzi­kantų ratą, šį kartą jai akom­pa­navo ne tik smui­kas, bet ir akor­deo­nas, boso gitara, bei būg­nais gro­jan­tis Hokšila. Iš pra­džių buvo keista pama­tyti tokį muzi­kantą kaip Hokšilą šalia A. Orlovos, tačiau kon­certo metu jis pui­kiai susi­de­rino su kitais muzi­kan­tais ir įnešė į grupę šiek tiek savo cha­riz­mos, sod­res­nių spalvų ir nuo­tai­kos. Žavu tai, jog pati A. Orlova nors ir labai išpo­pu­lia­rėjo, bet liko tokia pat kukli, nuo­širdi ir atvira kaip ir anksčiau.

Muzikos sti­lius pakito nuo tada, kai Alina tik pri­statė mums savo soli­nes dai­nas. Po vasarą vyku­sio kon­certo, kai Alinai tik pra­dėjo akom­pa­nuoti smui­kas, buvau lin­kusi ją lyginti su grupe Cocorosie, šian­die­nos kon­certe muša­mieji taip pat įnešė į muziką pana­šių ele­mentų būdingų Cocorosie, tačiau kai kurios dai­nos buvo labai arti­mos kaba­re­tui, kitos “indie” stiliui.

Alinos atlie­ka­mos dai­nos žavi ne tik savo muzika, bet ir žodžiais — jie pilni pačiai dai­ni­nin­kei būdingo nuo­šir­dumo, paslap­tin­gumo, suku­ria įdomius vaiz­di­nius, man jie daž­nai aso­ci­juo­jasi su Alinos kuria­mo­mis akva­re­lės iliust­ra­ci­jo­mis — tokie patys malo­niai keisti, spal­voti ir plaukiantys.

Koncertas truko tik valandą, tačiau to užteko pasi­mė­gauti ir dar kartą nustebti, jog turime tokį per­liuką savo mažoje Lietuvoje. Ačiū Alinai ir sėk­mės toli­mes­nėje kūryboje!

Apie autorių:

Gintarė Žitkevičiūtė
Gintarė Žitkevičiūtė yra Meno Duobės projektų kuratorė bei tinklaraštininkė, besidominti įvairiomis su kūrybiškumu susijusiomis tematikomis. Savo darbo strategijoje ji mėgsta gerą planavimą, dėmesį projektui, gilinimąsį į tematiką. Gintarės nuomone dirbti negalima su bet kuo, kurdama projektus ji kruopščiai renkasi žmones ... Skaityti toliau > >