Theo Jansen Pasaulis ir Jo Vertė

Žmogus, apie kurį noriu para­šyti, mane suža­vėjo prieš keletą metų ir iki šiol pri­ver­čia sekti jo pro­g­resą. Gali būti, kad jūs jau taip pat seniai susi­dū­rėte su šio daž­nai vadi­namu “šių laikų Da Vinci’u” kūri­niais inter­nete. Su laiku jų daug pri­si­veisė, nes tai tik­rai uni­kalu. Taigi prieš pora metų netu­rė­jau gali­my­bės ati­duoti savo “dviejų centų” var­dan to žmogaus ir to ką jis daro, bet manau šiuo atveju geriau dabar negu nie­kad. Todėl pri­sta­tau jums, Theo Jansen.

Na biog­ra­fijų rašyti aš nemėgstu, todėl pasa­ky­siu tik tiek, kad Theo stu­di­javo fiziką, bet labai pamėgo piešti ir metė moks­lus. Apie jo anks­ty­vąją kurybą taip pat nekal­bė­siu. Jo kitoks požiū­ris į mus supantį pasaulį ir patį judė­jimą kaip reiš­kinį tuč­tuo­jau sudo­mino mane. Visada susi­ža­viu daly­kais, kurie pri­ver­čia kitaip pažvelgti į jau atrodo kito­kių spren­dimų netu­rin­čias prob­le­mas, o Theo yra kaip tik tas žmogus, kuris tie­siog šalia tokio seno ir musų suvo­ki­mui jau atro­dytu nebe­pa­kei­čiamo išra­dimo kaip ratas pastatė kitą alter­na­tyvą ir paklausė “kodėl gi ne?”.

Kas mane labiau­siai žavi, tai, kad šios kine­ti­nės buty­bės turi labiau meninę, filo­so­finę vertę negu moks­linę ar finan­sinę, nors ką gali žinoti, bet aš tai palieku jau tiems kas tuo domisi. Per amžius, žmogaus tran­por­ta­vi­mas sau­suma buvo įkalin­tas apskri­timo for­mos rėme. Bet kodėl, kai mes patys judame kojų pagalba, kodėl žmogui šovė min­tis judinti daik­tus rato pagalba. Na aišku, iš vie­nos pusės tai visiš­kai supran­tama, tai pri­mi­tyvi forma, leng­vai igy­ven­di­nama ir tur­būt tie­siog savaime krito į akį prieš­is­to­ri­niam žmogui. Iš kitos pusės tai įrodo, kad tas žmogus buvo taip pat kito­kio pasau­lio suvo­kimo, lansk­taus proto, nes tik­riau­siai tuo metu visi tik ir įsivaiz­davo, kad atei­ties trans­por­tas bus su kojo­mis kaip ir jie, kaip ir vis­kas aplink kas juda.

Šis reiš­ki­nys vienu metu ir socia­li­nis ir filo­so­fi­nis, todėl jis mane taip žavi. Kai žiūriu į Theo “pag­im­dy­tus gyvius”, grakš­čiai slen­kan­čius vėjuotu paplū­di­miu, pagal­voju, kad šis kūrė­jas ir tas neži­no­ma­sis kaž­kaip įpatingu būdu yra susiję, tegul vie­nas apvertė pasaulį labiau negu kitas, bet šiais lai­kais kai mes jau sie­kiame nuo ratų kas­die­ny­bėje per­šokti i sklan­dymą ore, kai paprasto žmogaus pro­tui atrodo, kad tiek daug jau sukurta, visi akor­dai atrasti, visos tech­no­lo­gi­jos supla­nuo­tos šimtus metų į priekį, Theo tie­siog nusi­g­re­žia nuo viso to vadi­namo pro­g­reso ir užsi­daro savo pasaulyje.

“Ant šio kalno vir­šū­nės, aš sukur­siu savo labo­ra­to­riją paplu­di­mio gyvū­nams” — taip sakė Theo, pra­dė­da­mas savo pro­jektą Ypenburg’e.

Kinetinis skulp­to­rius — taip save lin­kęs vadinti, jis vadina savo kūri­nius gyvais pada­rais. Ir iš tikro, juk mus taip pat ver­čia judėti gam­tos jėgos, kaip ir jo “Sabulosa” (smė­linė musė) ar “Animaris Rhinoceros” (raga­no­sis) ver­čia judėti vėjas. Šios būty­bės turi netgi šiek­tiek suvo­kimo, jau dabar gali atskirti kur jūra, o kur sau­suma ir ramiai sau slinkti tol kol vėjas jas “mai­tins”. Juk tai vos ne dirb­ti­nio inte­lekto užgi­mi­mas. Bet vėlgi as labiau kalbu apie filo­so­fiją. Bet kuris moks­li­nin­kas galėtų paneigti mano žodžius.

Galėčiau mąs­tyti ir mąs­tyti apie tokį, gal kitam žmogui bepra­smiš­kai atro­dantį dalyką, bet tas ste­buk­lin­gas nie­kada nesi­bai­gian­tis kojų jude­sys, kaip ir rato suki­ma­sis hip­no­ti­zuoja ir lyg gai­vus oro gūsis nutei­kia malo­niai. Tokią vertę aš matau Theo Jansen’o išradime.

Apie autorių:

Aleksandr Pasevin
Alekandr Pasevin yra Art Pit kūrybinis strategas bei dizaineris, atsakingas už organizacijos meninius sprendimus. Aleksandras taip pat aktyviai domisi naujosiomis technologijomis, jų sąsaja su kūrybiškumu bei panaudojimu kultūrinės organizacijos veikloje. Aleksandras nemėgsta ilgų diskusijų bei svarstymų ir dažnai greitai išsako savo... Skaityti toliau > >