Tobulumas Paprastume

“Visada norė­jau namo vidury miško, kuriame galė­čiau pail­sėti ir atgauti jėgas” — Arthur Casas

Šį namą archi­tek­tas Arthur Casas pastatė sau. Jeigu įdomu tyri­nėti viso­kius pro­jek­tus, gru­pi­nius dar­bus, nau­jus užsa­ky­mus, tai pama­tyti ori­gi­nalų sup­ro­jek­tuoto sau archi­tekto namą dar įdomiau. Architekto namas yra pag­rin­di­nis jo atspin­dys, kuris parodo kaip šis rea­guoja į aplinką, kokį turi ryšį su ja.

Arthur Casas pasi­rinko labai uni­ka­lią vietą — tai Brazilijos miš­kai. Šis namas stovi vidu­ryje Atlantikos miškų. Namo struk­tūra neįp­rasta. Ji suda­ry­tas iš dviejų kubų, išdės­tytų vie­nas prie­šais kitą. Juos ski­ria ir sieja 36 pėdų aukš­čio stik­linė siena, kuri yra ir ski­ria­moji tarp funk­ci­nių zonų. Architekto tiks­las buvo pasiekti visišką inte­rjero ir eks­te­rjero sąveiką. Jis įvykdė savo suma­nymą lip­dy­da­mas eks­te­rjerą ir inte­rjerą iš medžio. Galite paste­bėti pir­moje nuo­trau­koje prie­kinį fasadą, kuris padeng­tas medžiu, o lauko laip­tai tarsi turi atspindį namo viduje, jeigu nebūtų stik­li­nės sie­nos vargu ar galė­tu­mėte atrasti ribą tarp inte­rjero ir eksterjero.

Medžio panau­do­ji­mas inte­rjere ir eks­te­rjere nelei­džia namui išsi­skirti iš natū­ra­lios aplin­kos, jis deri­nasi prie Atlantikos miško. Interjere domi­nuoja tik dviejų spalvų paletė, kuri suku­ria įdomią ir menišką atmos­ferą. Šilta ruda medžio spalva har­mo­nin­gai kont­ras­tuoja su balta. Vienas pag­rin­di­nių sėk­mingo inte­rjero dizaino bruožų yra erd­vių paskirs­ty­mas. Casas pada­lino savo namą į dvi erd­ves — vie­šąją ir pri­va­čią. Virtuvė su mie­ga­muoju ir vonia patal­pinti šiau­ri­nėje kubo dalyje, sve­čių kam­ba­riai, stu­dija ir vonia — prie­šin­goje pusėje. Visa erdvė sujungta mil­ži­nišku gyve­na­muoju kam­ba­riu, kuris iš abiejų pusių ribo­ja­mas medi­nė­mis tera­so­mis. Atkreipkite dėmesį į stalą, jis nusi­tie­sia nuo garų surink­tuvų ir įsiter­pia iš vir­tu­vės zonos į kam­barį. Atrodo kiek neįp­ras­tai, bet įspūdingai.

Poilsio vieta išrinkta sąmo­nin­gai, kur nekrenta sau­lės spin­du­liai. Platūs lan­gai ir kren­tanti šviesa suku­ria name šėšėlių žaismą, sutei­kia papil­domą spalvų paletę ir jau­kumą. Chaotiška, įvairi aug­me­nija suku­ria kont­rastą sta­tiš­kam, papras­tam ir simetriš­kam namui, kuriame ori­en­tuo­tis daug papras­čiau negu jį supan­čioje aplinkoje.

Man patiko šis namas, kadangi jame susi­pina pag­rin­di­niai šiuo­lai­ki­nės archi­tek­tū­ros bruo­žai — moder­niz­mas, mini­ma­liz­mas ir funk­cio­na­liz­mas. Pati vieta, kurioje jis pasta­ty­tas, sutei­kia įspūdį, kad tai sodyba, o ne gyve­na­ma­sis namas. Labai patiko archi­tekto idėja savo gyve­namą vietą susieti su aplinka, pati terasa atrodo kaip miško dalis. Daugelis kri­ti­kuoja dabar­tinę archi­tek­tūrą, juk jos pag­rin­das — papras­tu­mas, kuo dau­giau erd­vės, kuo mažiau daiktų. Na, bet žmogui, kurio akį ji patrau­kia, ji tampa kaip liga, norisi dar ir dar, tokie namai man sutei­kia lais­vės pojūtį, atrodo, jog tik tokioje erd­vėje galima iš tiesų save rea­li­zuoti ir kurti, net norisi atsi­sa­kyti pusės savo daiktų, išgriauti butuose per­tva­ras ir paversti viską tie­siog tobula tuš­čia erdve, kurioje bus dau­giau lais­vės min­tims. Dar vie­nas daly­kas, kurį turite paste­bėti žiūrė­dami nuo­trau­kas, tai, kad sie­nos taip ir palik­tos bal­tos, paveikslų čia tik­rai mažiau nei įprasta, len­ty­nos neuž­krau­tos — jeigu jums inte­rjerą kurs mini­ma­lizmo šakos atsto­vas ir norė­site suga­dinti jam nuo­taiką — ištrau­kite iš spin­tos įrėmintą vaiko kever­zonę ar sene­lės pali­kimą ir papra­šy­kite tai įkomponuoti.

Apie autorių:

Gintarė Žitkevičiūtė
Gintarė Žitkevičiūtė yra Meno Duobės projektų kuratorė bei tinklaraštininkė, besidominti įvairiomis su kūrybiškumu susijusiomis tematikomis. Savo darbo strategijoje ji mėgsta gerą planavimą, dėmesį projektui, gilinimąsį į tematiką. Gintarės nuomone dirbti negalima su bet kuo, kurdama projektus ji kruopščiai renkasi žmones ... Skaityti toliau > >