Gilyn į Tašką arba David Foldvari

Truputis para­dokso. Ar bent jau dekla­ra­vimo, kad toks para­dok­sas egzis­tuoja. Žinoma, gal­būt ne tiems, kurie linkę manyti, kad tik spal­vos ir pozi­ty­vus nuo­tai­kin­gu­mas yra pui­kios iliust­ra­ci­jos ar gra­fi­nio dizaino pagrindas.

„Ugly=beautiful”.
Būtent nuo šių žodžių pra­dė­jau vaizdinę-​verbalinę pažintį su David Foldvari. Atvertus knygą su įvai­riau­siom iliust­ra­ci­jom, akys daž­niau­siai kliūva už to, kas iškrenta iš bendro kon­teksto. Tamsi ir “neiš­lai­žyta” iki pabai­gos gra­fika, savo esybe šaukianti dau­giau nei “aš esu gra­žios iliust­ra­ci­jos kon­cep­tas”.
Tačiau toles­nei pra­džiai — kie­kis būti­no­sios pažin­ties su pačiu autoriumi.

David Foldvari — vie­nas labiau­siai pasi­žy­mė­ju­sių šio laiko iliustratorių-​grafikos dizai­ne­rių. Jo šaknys sie­kia Vengriją, Budapešto miestą, tačiau pasta­rieji 20 metų pra­leisti gyve­nant ir kuriant Didžiojoje Britanijoje. „<…> cur­rently living in Brighton, always looking for somew­here else to live.” Kūrybinis ir gyve­ni­miš­ka­sis nepa­sto­vu­mas, nuo Latvijos iki New York ir taip toliau.
Priklausomybė. Visgi David nėra tota­laus freelancer‘io pavyz­dys, jau nemažą laiką besi­glau­džian­tis po ganė­ti­nai galin­gos kom­pa­ni­jos „Big Active” spar­ne­liu, kuri vie­nija per dešimt įvai­rių gra­fi­nio dizaino spe­cia­listų. Ir pačioje visu­moje krei­pia savo veiklą labiau­siai į knygų, muzi­ki­nių albumų vir­še­lių iliust­ra­vimą ir vaiz­dinį patei­kimą. David Foldvari indė­lis labai nemen­kas, o kaip vieną iš labiau­siai pavy­ku­sių pro­jektų galima pami­nėti Beck albumo „The Information” api­pa­vi­da­li­nimą, kuris buvo beveik „joks”. Bet ne, nenu­steb­kite, ne toks, kuriame nebuvo nieko. Tiesiog ant pateikto balto fono su gru­pės logo­tipu pats pir­kė­jas galėjo susi­kurti kokį tik nori vir­šelį iš komp­lekte pateiktų gra­fi­nių priedų. Būtent už indėlį į minėtą pro­jektą ir įsitrau­kimą į „Run London” kam­pa­niją fir­mai Nike 2007-​aisiais David Foldvari gavo D&AD apdo­va­no­jimą. Ganėtinai įspū­din­gas ir kitų jo kli­entų sąra­šas: „New York Times”, „Texas Monthly” lei­di­niai mie­lai pub­li­kavo kan­džias ir dau­giau ar mažiau poli­ti­zuo­tas iliust­ra­ci­jas. Taip pat orga­ni­za­cija „Greenpeace”, „Penguin Books”, „Island Records” ir kita. O kur dar paro­dos, lei­du­sios žmonėms arti­miau susi­pa­žinti su iliust­ra­to­riaus kūryba, nuo per­so­na­li­nės Londone iki Illustrative show Berlin, Paris.

„People say: ‘what the fuck is wrong with you?“
Standartinė reak­cija į kaž­kiek ar net labai nestan­dar­tišką objektą. Sutrumpintąja prasme toks api­brė­ži­mas tinka David Foldvari kūry­bai. Abejingų nepa­lieka, o jei ir palieka, palie­čia abe­jin­gojo pasą­monę taip, kad jis nė pats to nepa­jus. Kaip minėta aukš­čiau, čia nera­sime gau­siai spal­voto ir nudai­linto „eye candy”. Autorius smo­gia šiurkš­čiai ir daž­nai ten, kur labiau­siai skauda — jam toli gražu nesve­ti­mos socia­li­nės ir poli­ti­nės temos, jau nekal­bant apie glo­ba­liai aktu­alias negan­das, tokias kaip tero­riz­mas. Dažnai netie­sio­giai, neaki­vaiz­džiai, taip, kad būtų vie­tos maty­tojo fan­ta­zi­jai. Žmonės iliust­ra­ci­jose tarsi paveikti kaž­ko­kios nei­gia­mos, ne taip leng­vai iden­ti­fi­kuo­ja­mos emo­ci­jos arba ciniški, suglumę, užguiti. Taip pat gre­ti­nami su gyvū­nais, vil­kais, šuni­mis. Galbūt tai reak­cija į šian­die­ninį vyksmą visuo­me­nėje, ver­ty­bių nuny­kimą ir vis gajesnį sus­ve­ti­mė­jimą. O ir Rytų Europos šaknys palieka savą braižą.

„There is still a fear of the unk­nown and a lack of trust that exists in cur­rent art direc­tion, which in turn leads to desig­ners and illust­ra­tors all too often pro­du­cing com­fortable and unchal­len­ging work in order to survive.”

Matyti, kad šis iliust­ra­to­rius ne iš tų, kurie kada nors eitų ta neįp­a­rei­go­jan­čiąja kryp­timi. Kai turi ką pasa­kyti, įmanoma rasti būdų tam išreikšti netam­pant vie­nos krei­vos lini­jos tašku.
„Daryk kažką ori­gi­na­laus ir paro­dyk tai visiems.” Čia pabaigai.

Apie autorių:

Kristina Alijošiūtė
Kristina Alijošiūtė yra Meno Duobės straipsnių redaktorė ir tinklaraštininkė, taip pat prisidedanti dizaino darbais. Daugiausia dėmesio ji skiria kokybei ir tematikų aktualumui, bet ne ką mažiau vertina motyvuotą ironiją bei gebėjimą išsiskirti. Rašymas jai visuomet buvo labiau pomėgis, nei pareiga. Gerbia nebijančius rašyti su... Skaityti toliau > >