H.R.Giger’io Barai ir Kodėl Dizainas Gali Būti Menu

“Visi gra­fi­kos dizai­ne­riai nori kurti meną, taip pat ir baldų dizai­ne­riai. Kas juos stabdo? Kritika? Koks skir­tu­mas tarp meni­ninko kėdės ir dizai­ne­rio kėdės? Kartais ne toks, kad meni­ninko kėdė buvo išlais­vinta nuo savo pag­rin­di­nės funk­ci­jos, panau­do­jus keletą meni­nių triukų? Sukurkite jai nuo­žul­nią sėdynę ir turė­site kėdę ant kurios neprak­tiška sėdėti!” — H.R.Giger

Šiame straips­nyje nesi­ruo­šiu rašyti pla­čiai apie patį maestro H.R.Giger’į, tam esu jau seno­kai suma­nęs visai kitą isto­riją, todėl pasi­nau­do­jęs “Dizaino Savaite” DUOBĖJE, kurią jūs patys išrin­kote, para­šy­siu šiokią tokią įžangą į mano būsimą straipsnį ir svar­biau­sia paro­dy­siu su kuo turė­sime reikalą.

Jeigu jums visiš­kai nieko nesako ši pavardė tai kurį laiką tegul ir nesako, bet jo dar­bus tik­riau­siai esate jau matę, tie­siog nesu­si­mas­tėte iš kur jie. Tarkime visiem žino­mas kino fil­mas “Alien” (“Svetimas”), “mie­las” pada­rė­lis gimė būtent H.R.Giger‘io pasą­mo­nėje, o “Dune” (“Kopos”) mil­ži­niški smė­lio kir­mi­nai ? Na štai vėl aš lekiu už akių savo būsi­mam straips­niui. Gerai. Užteks.

Žmogus tie­siog gyvena savame pasau­lyje, sap­nuoja jį ir tai per­ke­lia į rea­lybę. Jis negali nekurti, kuria kas­dien, kaip tik­ras meni­nin­kas iš to gauna didžiau­sią gyve­nimo malo­numą todėl vieną dieną jo kūri­niams pri­reikė vie­tos. Šovė min­tis sukurti barą-​muziejų.

Visi barų inte­rje­rai atspindi minėto kino filmo pasaulį. Patekęs ten jau­tiesi lyg atsi­dū­ręs kaž­ko­kio šiur­paus orga­nizmo viduje. Biomechanika, H.R.Giger‘io ark­liu­kas ir aistra. Viskas, pra­de­dant nuo baldų bai­giant sie­no­mis buvo sukurta jo paties. Visi ele­men­tai rankų darbo, todėl yra labai dide­lės ver­tės, ypač ger­bė­jams, kurių dau­guma gali sau leisti tik ten nuke­liauti ir užsi­sa­kyti ko nors išgerti.

H.R.Giger‘io barai buvo įkurti Tokijuje, Chur (Švei­ca­ri­joje), New York’e ir kituose mies­tuose, visi turėjo uni­kalų dizainą ir atmos­ferą, tačiau vis vien jau­tėsi bendra “Gigeriškumo” aura. Vieni buvo užda­ryti dėl įvai­riau­sių prie­žas­čių, kiti gyvuoja iki dabar. Žymiau­sias, bene, pas­ku­ti­ny­sis jo kūri­nys Château St. Germain, Gruyères, Švei­ca­ri­joje. Jis buvo įkur­tas seno­vi­nėje pilyje, kurioje išlai­ky­tas vidu­ram­žiš­kas dvelks­mas. Lubos papuoš­tos dvi­gu­bo­mis arko­mis iš slanks­te­lių, visas inte­rje­ras sudaro kaž­ko­kios muta­vu­sios atei­ties civi­li­za­ci­jos lie­kanų vaizdą.

H.R.Gigeris taip pat užsi­ima įvai­riau­sių daiktų dizainu, kurie tuč­tuo­jau tampa ver­ti­nami tam tik­ruose sluoks­niuose, pavyz­džiui gru­pės “KoRn” voka­lis­tui Jonathan Davis sukur­tas makab­riš­kas mik­ro­fo­nas su stovu, kurį pirmą kartą pama­tęs iškarto supra­tau, kad tai Giger‘io dar­bas. Jo dizai­nas nie­kada netaps masi­niu, ir išliks pri­ei­na­mas tik elitui.

“Kadangi mūsų namai tampa vis mažesni ir mes nebe­tu­rime vie­tos skulp­tū­roms, kurios užima daug vie­tos, mes ban­dome sukurti panau­do­ja­mus meno kūri­nius.” - H.R.Giger

Taigi manau, kad dizai­nas nebū­ti­nai yra tai ką eks­po­nuoja Milano ar dar kokia nors dizaino paroda. Jis tik­rai gali būti nevi­sai prak­tiš­kas, bet vienu metu ir meniš­kas, ir funk­cio­na­lus. Tai pui­kiai įrodo papras­čiau­sia H.R.Gigerio baro kėdė ar ran­ki­nis laikrodis.

Kol kas žiūrė­kite ir patys sprę­s­kite, o aš bai­giu savo padriką anonsą, tikiuosi greitu laiku išsa­miau pra­tęsti šio žmogaus ir jo pasau­lio nagrinėjimą.

Apie autorių:

Aleksandr Pasevin
Alekandr Pasevin yra Art Pit kūrybinis strategas bei dizaineris, atsakingas už organizacijos meninius sprendimus. Aleksandras taip pat aktyviai domisi naujosiomis technologijomis, jų sąsaja su kūrybiškumu bei panaudojimu kultūrinės organizacijos veikloje. Aleksandras nemėgsta ilgų diskusijų bei svarstymų ir dažnai greitai išsako savo... Skaityti toliau > >