“Įstojau į Glasgow School of Art” — Marija Kisieliūtė

Tęsiame stu­dijų temą ir norime pasi­da­linti dar vie­nos stu­den­tės įspū­džiais(kalba netai­syta).

“GSA yra viena iš žino­miau­sių meno mokyklų UK. Kai sto­jau, to neži­no­jau, gal dėl to nebuvo per daug streso. Tiesiog surin­kau savo dar­bus, sudė­jau į powerpoint’o pre­zen­ta­ciją, pri­dė­jau Vienožinskio mokyk­loje paga­mintą kny­gutę ir nusiun­čiau. Buvau pakviesta į inter­view ir galiau­siai gavau laišką, jog įsto­jau ir esu lau­kiama Glasgow.

Pirmais metais pasi­rin­kau stu­di­juoti Fine Art mokyk­loje (GSA yra suskirs­tyta į tris mokyk­las — Fine art, Design ir Architecture Departments). Praėjus beveik metams, supra­tau, jog nebe­no­riu toliau stu­di­juoti foto­gra­fi­jos. Kursas patiko, tie­siog sugal­vo­jau, jog neno­rė­siu to daryti atei­tyje. Visas kur­sas yra ana­lo­ginė foto­gra­fija. Nuolatinis sėdė­ji­mas dar­kro­oms, juostų ryš­ki­ni­mas ir nuo­traukų spaus­di­ni­mas buvo labai įdomu, tie­siog žino­jau, jog įgautų tech­ni­nių žinių nepa­nau­do­siu atei­tyje. Nusprendžiau, jog noriu stu­di­juoti Vissual Communication kursą. Pavyko per­eiti tie­siai į ant­rus metus. Buvo dide­lis sis­te­mos šokas, kai kitų metų rug­sėjį nuėjau į Vissual Communication (Vis Com). Projektai buvo daug trum­pesni. Reikėjo daug grei­čiau gene­ruoti idė­jas. Dėl to, jog šis kur­sas yra dalis design depart­ment, daug dau­giau dėme­sio buvo ski­riama tam, kaip tavo dar­bus žiūrės kiti. Reikėjo daug dau­giau gal­voti apie con­su­mer (var­to­toją). Bet tai nebuvo cre­ati­vity limi­ta­vi­mas. Atvirkščiai, jau­čiau, kaip pasi­keitė mano požiū­ris į aplin­kui kuria­mus daly­kus. Kiekvieną dieną sutin­ka­mus visual images.

2 kur­sas buvo labai bend­ras (grap­hic design, illust­ra­tion ir pho­to­graphy miši­nys). 3 kurse rei­kėjo pasi­rinkti kryptį, kuria norime toliau eiti. Pasirinkau gra­finį dizainą. Jau prieš per­ei­dama iš pho­to­graphy į Vis Com kursą žino­jau, jog šią kryptį norė­siu pasi­rinkti. Nors dar tiks­liai neži­no­jau, kokias gyve­nimo areas apima gra­fi­nis dizai­nas. Manau, jog pada­riau tei­singą spren­dimą. Labai patinka tai, ką stu­di­juoju. Tos 7 valan­dos, kurias rei­kia pra­leisti stu­di­joj kiek­vieną dieną, pra­le­kia taip grei­tai, jog kar­tais norisi pra­leisti ir dau­giau. Labiausiai patinka šrifto (typography) paskai­tos, kurias seka trumpi works­hops. Niekada negal­vo­jau, jog typography gali būti toks įdomus daly­kas. Juk tai tik rai­dės, labai kas­die­niai sim­bo­liai, kuriuos matome visur. Atrodo, nieko įdomaus juose nėra. Bet būtent tie maži sim­bo­liai turi vieną didžiau­sių komu­ni­ka­vimo galių. Be galo įdomu yra suprasti mažiau­sius, neiš­la­vinta akimi nepa­ste­bi­mus, šrifto sub­ti­lu­mus. Atrodytų, jog nėra jokios ver­tės moky­tis skir­tumų tarp Arial ir Helvetica šriftų, jeigu nie­kas kitas nema­tys skir­tumo. Bet kai supranti, kokios skir­tin­gos legen­dos (ideo­lo­gi­jos) slypi už tų šriftų, pra­dedi visai kitaip tai ver­tinti. Typography kur­sas pra­si­deda nuo labai ele­men­ta­rių dalykų, kaip šriftų paste­bė­ji­mas kas­die­niame gyve­nime, skir­tingų rūšių šriftų ana­li­za­vi­mas, kai vėliau pra­de­dami kurti parag­ra­fai, lay­outs išdės­ty­mai ir galiau­siai grids, pagal kuriuos kuria­mos skir­tin­gos kom­po­zi­ci­jos. Informacijos hie­rar­chija palieka kaip viena pas­ku­ti­nių visas skir­tin­gas dalis užiman­čių užduočių.

Dar vie­nas įdomus daly­kas, kurį darome be pag­rin­di­nių pro­jektų, yra Industry Talks, kuo­met kiek­vie­nas stu­den­tas turi pada­ryti pre­zen­ta­ciją apie kokią nors gra­fi­nio dizaino kom­pa­niją. Pristatyti jų dar­bus, idė­jas, moral values. Šitas yra labai nau­dinga, nes yra dau­giau sąsa­jos su rea­lybe — juk bai­gus mokyklą rei­kės ieš­koti darbo. Dėl to susi­pa­ži­ni­mas su jau egzis­tuo­jan­čio­mis kom­pa­ni­jo­mis yra labai ver­tin­gas. Galima netgi pasi­rinkti, kuria gra­fi­nio dizaino kryp­timi norė­tum toliau eiti. Ar tai bus gry­nai Mac based default sys­tems design, ar dau­giau exper­i­men­tal design.

Kalbant apie pro­jek­tus, kuriuos gau­name, tai jie ski­riasi savo pakraipa ir ilgiu. Kartais pro­jek­tai būna 1, o kar­tais 3–4 savai­čių ilgio. Dažniausiai duo­dami trys pro­jek­tai, kad stu­den­tai galėtų pasi­rinkti. Siūloma rink­tis pro­jektą, kuriam manai jog turėsi įdėti dau­giau­siai darbo ir per kurį galė­tum išla­vinti savo skills.

Vienas įdomes­nių pro­jektų šiais metais buvo iden­tity kūri­mas. Viskas pra­si­dėjo nuo trumpų savai­tės pro­jek­tė­lių, žiūrin­čių į skir­tingų žmonių gru­pių iden­ti­ties ir values, per­ei­nant prie kom­pa­nijų ir bai­giant ženklų, kurie padėtų tau leng­viau ori­en­tuo­tis erd­vėje, kūrimo. Po to rei­kia pasi­rinkti vieną iš tų trijų pro­jektų ir per atei­nan­čią 1.5 savai­tės užbaigti.

Aš kūriau iden­tity žaislų kom­pa­ni­jai. Užduotis yra susi­gal­voti kom­pa­ni­jos values, išsi­nag­ri­nėti, į kokius kli­en­tus būsi ori­en­tuo­tas ir kokie jų porei­kiai ir sukurti visual iden­tity. Reikalavimas yra sukurti logo ir pri­tai­kyti iden­tity 4 pro­duk­tams (vizi­tinė kor­telė ir kiti 3 objektai).

Mano kom­pa­nija gamino medi­nius, ranka gamin­tus žais­lus. Values buvo natū­ra­lios medžia­gos, kad vai­kai galėtų kartu ir žaisti, ir moky­tis. Esmė buvo paro­dyti, kad gamin­to­jui rūpi jo klien­tai, nes tai maža kom­pa­nija. Žaislai ori­en­tuoti į tur­tin­gus kli­en­tus, kuriems labai rūpi jų vai­kai. Įpaka­vi­mas ir visa iden­tity yra ori­en­tuota į tėvus, nes jie leis pini­gus pirk­dami žais­lus. Dėl to įpaka­vi­mas pra­ban­gus, bet tuo pačiu ir žais­min­gas. Esmė, kad klien­tas jaustų, jog vis­kas ran­ko­mis pada­ryta ir kad gal­votų, jog pirk­da­mas šį žaislą turės vie­ne­tinį gaminį.

Logotipas: sukur­tas remian­tis skai­čia­vimo kale­dė­lė­mis (tai ir žaidi­mas, ir moky­ma­sis). Skaičiavimo kala­dė­les domi­nuoja visoje iden­tity. Jos šilko­gra­fi­jos būdu atprin­tin­tos ant vynio­ja­mojo popie­riaus. Popierius yra rankų darbo, dėl to yra labai minkš­tas ir matosi kiek­vie­nas siū­le­lis. Žaislų dėžės yra dviejų spalvų, su žais­min­gai susi­de­dan­čiu logo­tipu. Ištraukus dėžę iš apval­kalo, logo­ti­pas išar­do­mas, bet lieka kom­pa­ni­jos pava­di­ni­mas. Kitas objek­tas, kuriam buvo pri­tai­kyta iden­tity, yra pie­šimo sąsiu­vi­nis. Rankomis suriš­tas rankų gamy­bos popie­rius su atspaustu kom­pa­ni­jos ženklu ir per­so­nal note pir­kė­jui (tiks­liau vai­kui). Personal note sako : “Piešk, žaisk ir piešk, o kai pri­p­ieši, atsiųsk man ir aš tau para­šy­siu”. Taip yra išlai­ko­mas ryšys tarp kom­pa­ni­jos ir kli­ento. Biznio kor­telė buvo atspausta nuo poli­me­ri­nės plokš­te­lės. Spaudžiant ant storo popie­riaus, logo­ti­pas gau­na­mas įspaus­tas giliai į popie­rių. Dėl to matoma, jog tai nėra paprastu prin­te­riu gaminta kor­telė, o ran­ko­mis spausta. Tai sutei­kia dau­giau ver­tės kompanijai.

Aš manau, jog svar­biau­sia, ką mes gau­name, yra tai, jog mus moko su Mac visom prog­ra­mom dirbti, bet tuo pačiu labai ska­tina su tra­di­ci­niais seno­vi­niais spaus­di­nimo meto­dais, kaip šilko­gra­fija ir seno­vine knygų prin­ti­nimo ir teksto dėlio­jimo tech­nika, dirbti. Bei visas kitas prin­ti­nimo faci­li­ties naudoti.

Man pats įdomiau­sias daly­kas, kokį turi mokykla, yra Caseroom (rai­džių kam­ba­rys), kur yra seno­vi­nės knygų spaus­di­nimo stak­lės ir spin­tos, pil­nos skir­tingų šriftų rai­džių. Kiekvienas stal­čius turi skir­tingų dydžių rai­des (taip kaip kompe kad pasi­rink­tum pvz. Univers šriftą 8pt dydž.). Ten pvz yra stal­čius, kuris turi Univers 8pt dydžio rai­des, tu jas po vieną sudė­lioji į tekstą ir spaudi nuo jo. Labai daug eks­per­i­men­ta­vimo gali­my­bių. Ką sako dės­ty­to­jai, ir dėl ko jie ska­tina mus atsi­traukti nuo kom­piu­te­rių? Kartais dėl labai paprasto dalyko. Kai dirbi kompu, ekra­nas daž­nai meluoja. Ne taip atprin­ti­nus, negausi to, kas matosi ekrane. Kai darai ran­ko­mis, atsi­randa tas tik­ras ryšys tarp darbo ir kurso, nes kiek­vie­nas spren­di­mas yra pada­ro­mas čia ir dabar.

Gale semestro ver­ti­nami trys daly­kai. Knowledge ir unders­tan­ding (tai, kaip tu gene­ruoji idė­jas, kaip darai rese­arch, kaip darai spre­di­mus, ar pro­jek­tai yra gerai iša­na­li­zuo­jami). Studio prac­tice (kaip daug skir­tingų dir­bimo būdų nau­doji, ar jie nau­dingi pro­jek­tui, ko tech­niš­kai išmo­kai, kaip užbaigi pro­jek­tus). Key trans­fe­ra­ble skills (kaip komu­ni­kuoji savo idė­jas su kitais, kaip darai pre­zen­ta­ci­jas, ar turi stip­rią nuo­monę ir ar gali ją argu­men­tuoti, kaip sutari su kur­sio­kais, time mana­ge­ment ir t.t.)

Na va. Šiaip netu­riu kuo skųs­tis, manau, jog čia yra vis­kas, ko man reikia.”

Apie autorių:

Simona Račaitė
Simona Račaitė yra periodinė Meno Duobės rašytoja, didžiausią koncentraciją teikianti judesio formoms, meno technologijoms, kūrybiškumui bei įvairioms jo išraiškoms. Šiuo metu yra ypač susidomėjusi didelėmis organizacinėmis struktūromis bei jų veikimo formomis. Praktines produkto dizaino šaknis kramčiusi Vilniaus Dailės Aka... Skaityti toliau > >