Joseph Beuys, “ART = CAPITAL”

Praėjusią vasarą besi­lan­ky­da­mas Paryžiaus šiuo­lai­ki­nio ir moder­naus meno centre Pompidou tarp bega­lės įvai­riau­sių meni­ninkų darbų gerai įsimi­niau pilką vel­tinį for­te­pi­joną su rau­donu kry­žiumi. Tokia buvo pir­moji mano pažin­tis su Joseph Beuys, aišku tada dar netu­rė­jau supra­t­imo kas tai per žmogus. Nemaniau, kad dar teks su juo susi­durti.

Dažnai apra­šy­muose randu api­bū­di­nant jį kaip avan­gar­distą skulp­to­rių ar per­for­man­cistą. Pasidomėjus dar labiau galima pama­tyti, kad J.Beuys turėjo įtakos : fluxus, hepe­nin­gui, pro­ceso ir aplin­kos menams.

Tik visai nese­niai buvau pri­vers­tas giliau panag­ri­nėti šį meni­ninką ir atra­dau tiks­liau­sią jo kūry­bos api­bū­di­nimą : Arte Povera.

Meno galia? Toks buvo ir mano pir­ma­sis spė­ji­mas, bet toli gražu ne. Arte Povera iš italų kal­bos išver­tus reiš­kia var­ga­nas menas arba vargšų menas. Šis pava­di­ni­mas buvo įtvir­tin­tas 1967m. italų meno kri­tiko Germano Celant, tačiau jis nebuvo nukreip­tas prieš meni­nin­kus, jis tie­siog api­bū­dino tai, jog bet kas, netgi varg­šas gali būti čia įtrauk­tas. Išskirtinis Arte Povera bruo­žas: meni­nin­kas savo idė­jai įgyven­dinti nau­dojo bet kokią medžiagą, kurią galėjo gauti kuo pigiau arba išviso nemo­ka­mai. Pagaliai, akme­nys, šife­ris, virvė ir gele­žis buvo pag­rin­di­nės Arte Povera atstovų medžiagos.

Nors ši meno šaka labiau­siai įsiga­lėjo 70-​ųjų pra­džioje, vals­ty­bėse su dide­liu italų emig­rantų kie­kių, pvz. Australija, Joseph Beuys buvo gry­nakrau­jis vokie­tis. Tarnaujant vokie­čių oro pajė­gose per ant­rąjį pasau­linį karą jo lėk­tu­vas sudužo Kryme, kur jis pats vos nemirė nuo šalčio. Tie kas jį rado(vietiniai toto­riai) bandė sušil­dyti jį ištepę rie­ba­lais ir vel­ti­niais. Būtent šis fak­tas kaž­ko­kiu būdu įaugo į J.Beuys kūrybą, kadangi tai buvo mėgs­ta­miau­sios jo kūri­nių medžiagos.

Kalbant apie auto­rių, tie­siog neįma­noma nepa­mi­nėti tų ele­mentų, kurie sudarė jo kūrinius.

Visos J.Beuys nau­do­tos medžia­gos turėjo sim­bo­linę reikšmę. Riebalai — tai gyvu­li­nės kil­mės medžiaga, galinti egzis­tuoti dvie­juose pavi­da­luose: skys­tame ir kie­tame, meni­ninko žodžiais rie­ba­lai pabrė­žia pasau­lio chao­tiš­kumą ir dva­sinę tras­cen­de­ciją. Iš metalo pag­rinde nau­do­tas varis ir gele­žis. Jeigu rie­ba­lai J.Beuys buvo šilta chao­tiška pasau­lio ener­gija, tai varis savo ruožtu buvo tos ener­gi­jos lai­di­nin­kas, kadangi varis yra lai­džiau­sia elekt­rai ir šilu­mai medžiaga. Taip pat varis vie­nas iš minkš­čiau­sių metalų, todėl daž­nai sie­ja­mas su Venera ir mote­riš­kąja puse. Tuo tarpu kieta gele­žis sim­bo­li­zavo vyrą ir pla­netą Marsą. Kai kuriuose dar­buose gele­žis taip pat reiš­kia stip­riau­sią grandį tarp kraujo ir žemės, kas savo ruožtu sim­bo­li­zuoja ele­mentų sąryšį. J.Beuys taip pat nau­dojo kitus meta­lus: auksą, kuris aso­ci­ja­vosi su alche­mija ir mitais, plieną, kuris galėjo reikšti sunkų pasi­rin­kimą, cinką — izo­lia­ciją ir kt.

Medus ir bičių vaš­kas kita įdomi meni­ninko nau­dota medžiaga. Viename iš savo darbų “Kaip Aprašyti Paveikslus Mirusiam Kiškiui” (How to Explain Paintings to a Dead Hare) (tre­čia nuo­trauka nuo vir­šaus, deši­nėj) J.Beuys ištepė savo galvą medumi ir auksu. Anot jo “mito­lo­gi­joje, medus lai­ko­mas dva­sine subs­tan­cija, o bitės die­viš­kos būty­bės”. Bičių vaš­kas domino meni­ninką kaip natū­rali skulp­tū­rinė medžiaga, ją taip pat nau­dojo ausų kamš­tu­kams per­for­mancų metu, tam, kad visiš­kai atsi­ri­boti nuo išori­nio pasau­lio ir paža­dinti “vidinę klausą”.

Viena iš įdomes­nių J.Beuys nau­dotų medžiagų tai jo paties sukurta Braunkreuz, kas iš vokie­čių kal­bos išver­tus reiš­kia rudas kry­žius. Tai papras­čiausi sienų dažai sumai­šyti su kiš­kio krauju. Galutinis rezul­ta­tas buvo tam­sios kon­sisten­ci­jos miši­nys. Pats J.Beuys nenau­dojo braunk­reuz kaip kaž­ko­kią spalvą, o kaip medžiagą skulp­tū­rai. Ši medžiaga suda­ry­davo rūdi­jimo, ero­zi­jos, išmatų, išdžiu­vu­sio kraujo ir t.t vaiz­di­nius, o taip pat tar­navo meta­fora aiš­ki­nan­čia žemė kaip gynė­jos rolę. Kaip ter­mi­nas, Braunkreuz taip pat turėjo potekstę sie­jan­čią krikš­čio­nybę, vokie­čių mili­ta­rizmą, nacizmą, karą, okul­tizmą. Taigi Braunkreuz buvo nau­dota netik prak­tiš­kais paden­gimo ar skulp­tū­ros for­ma­vimo atve­jais, bet ir norint pavaiz­duoti kažką per­kel­tine, paslap­tin­gąja prasme.

Be visa ko J.Beuys turėjo labai stip­rią, bet tik­rai netra­di­cišką poli­tinę nuo­monę ir buvo gan akty­vus poli­ti­koje. Jo manymu menas yra pag­rin­di­nis fak­to­rius val­dan­tis mūsų egzisten­ciją ir veiks­mus. Taip pat stip­riai lai­kėsi tos nuo­mo­nės, kad kiek­vie­nas yra meni­nin­kas. Ar tai fizi­kas, ar eko­no­mis­tas, kiek­vie­nas kuria ir tam tik­rame lyg­me­nyje pri­lygsta menininkams.

“Menas, kuris negali sufor­muoti visuo­me­nės ir todėl negali pra­si­skverbti į pag­rin­di­nius visuo­me­nės klau­si­mus, [ir] galiau­siai paveikti svar­biau­sio klau­simo, yra ne menas.” — Joseph Beuys, 1985

Viena įžymiau­sių J.Beuys fra­zių ir yra “Kiekvienas yra meni­nin­kas”. Daugelyje savo pasi­sa­kymų ir inter­viu jis ragino negal­voti apie meni­nin­kus kaip apie atskirą žmonių rūšį ir kiek­vieną kvietė būti kūry­bingu, nepri­klau­so­mai nuo jo spe­cia­li­za­ci­jos. Jo manymu toks žmonių mąs­ty­mas turėtų sufor­muoti taip vadi­namą “socia­linę skulp­tūrą”. Tokį idealų pasaulį ir visuo­menę įsivaiz­davo J.Beuys.

Taigi api­bend­ri­nant reiktų pasa­kyti, kad ver­ti­nant J.Beuys meną neuž­tenka vien tik į jį pažvelgti, tie­siog neįma­noma aprėpti visko kas jame gali būti pavaiz­duota vien aki­mis. Tai tas atve­jis kai pats meni­nin­kas yra savo kūry­bos dalis, kai pats gyve­ni­mas, asme­nybė yra menas. Dabar tie­siog kito­mis aki­mis žvel­giu į tą fortepijoną.

Daugiau geros infor­ma­ci­jos čia.

Apie autorių:

Aleksandr Pasevin
Alekandr Pasevin yra Art Pit kūrybinis strategas bei dizaineris, atsakingas už organizacijos meninius sprendimus. Aleksandras taip pat aktyviai domisi naujosiomis technologijomis, jų sąsaja su kūrybiškumu bei panaudojimu kultūrinės organizacijos veikloje. Aleksandras nemėgsta ilgų diskusijų bei svarstymų ir dažnai greitai išsako savo... Skaityti toliau > >