Muzika, Kurioje Gyvena Kūrėjas…

Golden Parazyth — lyrinė elekt­ro­nika ir visai ne būti­nai ją gali pajusti tik indi­vi­dua­lūs elekt­ro­ni­kos mėgė­jai, klu­bi­nės kul­tū­ros gyven­to­jai ir išgy­ven­to­jai.
Um… taip, Lietuva maža, bet joje tiek daug ne pop‘so, kurio neiš­girsi ne spe­ci­fi­nėse radijo sto­tyse ar vaka­rė­liuose. Tiesa, klau­sy­to­jas jau bunda ir darosi gur­manu. Labai po tru­pu­tėli lesina kito­kias gies­mė­les čiul­ban­čius ulban­čius paukš­tu­kus. Tik vis dar van­giai žino skra­jūnų pri­klau­sy­mus rūšiai, kla­sei, žanrui. Ne kiek­vie­nas turi lesyk­las — pro­diu­se­rius. Ne kiek­vie­nam atli­kė­jui, kūrė­jui to ir rei­kia. Tačiau liau­dies išmin­tis apie auksą iš pelenų gebantį suži­bėti turi aiš­kią nuo­monę ir šiuo­kart aš būtent apie tai. Ne, ne apie pele­nės kur­pa­i­tes, o apie savi­raišką, kuri gali būti, o gal­būt kam nors jau ir yra varik­liu­kas. Juk kiek­vie­nas menas turi nemažo poten­cialo tapti kito meno pradžia.

Taigi lin­kiu tiems, kurie gal­būt dar nepa­žino savojo krašto GP gar­si­nės išraiš­kos, tru­puti, gal kiek pra­bė­go­mis, susi­pa­žinti su GP sut­vė­rėju Giedriumi. Pasikalbėkime? Na, kad ir virtualiai:

Prie kokios muzi­kos buvai pra­ti­na­mas šeimoje? (Na, visų tėvai skir­tingų pomė­gių juk turi, įdomu, kokia muzika įtakoja tai, kad vai­kas užauga muzikantu…:)

Na, mano tėtis buvo muzi­kan­tas. Kai buvau vos try­li­kos, supa­žin­dino mane su tokio­mis gru­pė­mis kaip „Smokie”,“The Beatles”,“UB40” ir kt. Tačiau jokiu būdu man nebuvo liepta klau­sy­tis tam tikro sti­liaus muzi­kos. Labiausiai tapti muzi­kantu mane pas­ka­tino tai, kad ir tėtis juo buvo. Nes kai matai žmogų, kurį visi myli ir ger­bia, nori ir pats tapti tokiu, kaip jis.

Kas turėjo didžiau­sios įtakos GP kūrybai?

Didžiausią įtaką iki šiol turi noras kuo dau­giau suprasti apie muziką, rasti „ste­buk­lingą” jos dermę, sin­tezę tarp muzi­kos ir vokalo, jausmo. Kol bus šis noras, tol bus įdomu kurti, ieš­koti ir eiti pirmyn.

Kokia buvo pati pati pradžia?

Pati pra­džia — C dur ir D mol gita­ros akor­dai. Kai išmo­kau juos, brau­ky­da­mas gitarą, atsi­rado ir noras nerti gilyn į muziką. Neveltui sakoma, jog muzika, kaip nar­ko­ti­kas,- pamė­gini, o tada norisi dar ir dar!

Ką Tau reiš­kia teks­tai dai­noms? Juk kai kurie jų itin melan­cho­liški, kiti pakan­ka­mai siur­rea­lis­ti­niai… Kaip jie išvysta pasaulį?

Tekstas gimsta tada, kai jam lemta gimti. Nemėgstu rašyti teksto spe­cia­liai — man jis tie­siog gimsta beku­riant muziką, išėjus pasi­vaikš­čiot ar po bemie­gės nak­ties Na, o jo „spalva”, jaus­mas pri­klauso nuo išgy­ven­tos situ­aci­jos, nuotaikos.

Viena Tavo daina “Last rain­bow” — pas­ku­tinė vai­vo­rykštė… Kaip manai, kas kitame pas­ku­ti­nės vai­vo­rykš­tės gale?

Kitame pas­ku­ti­nės vai­vo­rykš­tės gale yra vieta, kuri vadi­nama rojumi. Aš tik­rai tai žinau — juk pats sukū­riau šią dainą. Beje, ji apie pas­ku­ti­nes mano tėčio gyve­nimo aki­mir­kas ir jaus­mus, kuriuos jau­čiau tuo metu.

Kas būtų, kuo būtum, jei nebūtų GP?

Tada būčiau Giedrius Širka. Jei pasva­jo­čiau ir mėgin­čiau sumąs­tyt, kuo norė­čiau būti, jei… Labiausiai norė­čiau būti tokio tipažo komiku kaip Rolandas Kazlas. Mėgstu, kai man ir aplin­ki­niams linksma. Juokas prail­gina gyve­nimą — esu šimtu pro­centų tuo įsitikinęs!

Kaip manai, kiek tie­sos tame, kad elekt­ro­ninė muzika skirta audi­to­ri­jai su nar­ko­ti­nėm pri­klau­so­my­bėm? (na, tokios kal­bos tarp žmonių sklando). Ką pats manai apie “ratus” ir pan. pobū­džio svaigalus?

Muzika neat­sie­jama pasi­links­mi­nimų dalis. O kur pasi­links­mi­ni­mai, ten ir svai­ga­lai — alko­ho­lis ar nar­ko­ti­kai. Tegul kiek­vie­nas ren­kasi savo kelią — kas kaip moka, tas taip atsipalaiduoja.

Kuri nak­ti­mis? Ar vis tik nak­ti­mis mie­goti patinka labiau?

Kurti — tai kaip įsimy­lėti :) Kartais tai nutinka naktį, kar­tais dieną, o kar­tais iš pačio ryto… Niekada negali žinoti, kada ateis įkvė­pi­mas ir sukursi kažką naujo.

Koks žmogus esi? Geras blogas? :)

Sunku save ver­tinti. Bet aplin­ki­niai sako, kad esu komu­ni­ka­bi­lus, links­mas, moku užvesti kom­pa­niją, žodžiu, nei pats nuo­bo­džiauju, nei kitiems lei­džiu… Šiaip esu papras­tas žmogus — dir­ban­tis stu­den­tas, ir tiek.

Kokia eilinė Tavo diena?

Visiška rutina: dušas, dar­bas, paskai­tos, dušas, mie­gas. Tačiau kai ateina vasara, mėgstu su drau­gais išlėkti į gamtą, links­min­tis iki soties ir nesukti sau gal­vos apie jokius kas­die­nius rūpesčius.

Koks Tavo manymu yra meno žmogus? Ar pats tokiu esi/​Norėtum būti?

Meno žmogus visų pirma turi turėti savo ideo­lo­giją, žvelgti į pasaulį, ana­li­zuoti, ieš­koti atsa­kymų į kylan­čius klau­si­mus, o viską “suvirš­ki­nus”, paversti gau­tus atsa­ky­mus menu. Šian­dien sudė­tinga pasa­kyti, kas yra menas, o kas ne. Bet tik­ras menas neša idėją! Ar aš esu meno žmogus? Ar norė­čiau juo būti? Be abejo — juk meni­nin­kus myli ir gerbia :) !

Pasiklausyti Golden Parazyth galima ne tik gyvai. Virtualiuose infor­ma­ci­jos ištek­liuose jie/​jis taip pat plū­kauja. Taigi kele­tas “karštų nuo­rodų” nau­jiems būsi­mies fana­tams ar seniems sen­ti­men­ta­liems klausytojams:

• http://​www​.myspace​.com/​g​p​a​r​a​z​yth

O ši nuo­roda — tai kelias į lobių salą, t.y. “apart­ment of steel” vis dar vie­nin­telį, patį pir­mąjį Golden Parazyth albumą, tiks­liau jo lable‘ą. Imkit jį, bro­liai ir sese­rys, ir klau­sy­kit.

O aš tyliai ramiai lauk­siu ant­rojo albumo. Gal kartu?