The Cans Festival — Pirmas Žingsnis

Garsusis meno tero­ris­tas Banksy nuste­bino visus per­ei­da­mas į kitą lygį, orga­ni­zuo­da­mas legalų gat­vės meno fes­ti­valį. Šį ren­ginį, kurio vieta tapo apleis­tas pietų Londono tune­lis, per tris die­nas aplankė apie 30 000 žiūrovų, pra­de­dant nuo gar­baus amžiaus močiu­čių su anū­kais ir bai­giant sve­čiais iš užsie­nio. Tokio masto street art’o ren­gi­nio pasau­lis tik­riau­siai dar nėra matęs, tai tik­rai kaž­kas daug žadan­čio atei­ties gat­vės meno scenai.

Sudalyvauti gat­vės paro­doje panoro ir atvyko apie 600 graf­fiti ir stencil(šablonų) meistrų iš viso pasau­lio, tarp kurių tokie var­dai kaip Bandit, Schhh, Pure Evil, and Orticancvoodles. Manau tai pui­kus įrody­mas vis dar gyve­nan­čiai siau­ro­mis pažiū­ro­mis visuo­me­nės daliai, kad po visais taip vadi­na­mais van­dalų dar­bais ant namų sienų sle­piasi inte­lek­tu­alūs ir tik­rai kūry­bingi žmonės, norin­tys išreikšti save artimu jų širdžiai būdu ir iš tikro turin­tys ką paro­dyti. Mieliausia tai, jog toks žings­nis buvo padė­tas vadi­na­moje kon­ser­va­ty­via šalimi Dž.Britanijoje, hm gal būt būtent dėl to kon­ser­va­ty­vumo didžioji pasta­rųjų dešimt­me­čių kul­tū­ri­nių revo­liu­cijų ir įvyko šioje šalyje.

“I’m hoping we can trans­form a dark for­gotten filth pit into an oasis of beau­ti­ful art — in a dark for­gotten filth pit,…” [“Aš tikiuosi, kad mes galime pakeisti tam­sią pamirštą pur­viną duobę į nuo­sta­baus meno oazę tam­sioje pamirš­toje pur­vi­noje duo­bėje,…”]- iš Banksy inter­viu London Times.

Taigi pra­ėjus beveik keliems dešimt­me­čiams nuo tada kai Banksy dar tik pra­dėjo savo “pik­tus” dar­bus, van­da­liz­mas trans­for­ma­vosi į kažką verto vadinti menu. Ir iš tikro, pažvel­gus atgal, gat­vės menas evo­liu­cio­navo be galo stipriai.

Kas buvo paro­doje, tik­rai negaili gerų žodžių, visiems patiko gerai suor­ga­ni­zuota tvarka, eilė nors ir be galo didelė, bet tvar­kinga, pri­žiū­rima apsau­gos dar­buo­tojų su ryš­kiom “Polite” lie­me­nėm. Viduje žiūro­vus pasi­tiko apleis­tos urba­nis­ti­nės aplin­kos sim­bo­liš­kos insta­lia­ci­jos: surū­diję auto­mo­bi­liai iš kurių auga medžiai, ste­bė­jimo kame­ros augan­čios taip pat ant medžių, apše­pęs pia­ni­nas ir daug kitų. Pagrindinis aiškų fes­ti­va­lio akcen­tas sienos.

Nuostabus reiš­ki­nys, kurio metu vie­noje vie­toje gali pama­tyti viso pasau­lio miestų užkam­pių sie­nas. Lietuvoje turime tiek daug apleistų nie­kam nebe­rei­ka­lingų pra­eito gyve­nimo lie­kanų, didžiu­lių pastatų, ar nega­lė­tume taip pat suor­ga­ni­zuoti kažką pana­šaus? Nebūtinai tokio masto, bet manau “sienų tep­lio­to­jai” neat­si­sa­kytų atvykti į tokią egzo­tišką šalį. Tikiu, kad po The Cans fes­ti­va­lio paseks dar dau­giau pana­šaus pobū­džio ren­gi­nių skir­tin­guose pasau­lio mies­tuose ir šio trau­ki­nio jau nebe­su­stab­dysi. Iš tikro džiugu.

Taigi jeigu kitą­met fes­ti­va­lis pasi­kar­tos, siū­lau būti­nai nuvykti ir pra­vė­dinti plau­čius aero­zo­lio garais. O jeigu turite idėjų sukurti kažką pana­šaus Lietuvoje, rašy­kit, būtų įdomu sužinoti.

Daugiau nuo­traukų iš The Cans Festival čia.

Apie autorių:

Aleksandr Pasevin
Alekandr Pasevin yra Art Pit kūrybinis strategas bei dizaineris, atsakingas už organizacijos meninius sprendimus. Aleksandras taip pat aktyviai domisi naujosiomis technologijomis, jų sąsaja su kūrybiškumu bei panaudojimu kultūrinės organizacijos veikloje. Aleksandras nemėgsta ilgų diskusijų bei svarstymų ir dažnai greitai išsako savo... Skaityti toliau > >