Svefn-​G-​Englar Kosminė Odisėja

^{Foto. Svetlana Ryžikova}

Tiems, kas dar nenu­mano — čia bus kaž­kas tru­putį šaltes­nio. Bet ir ne visai šalto. Padvelks nak­ties ir die­nos kont­ras­tais. Išvertus tai būtų ir kaž­kas luna­tiš­kai paslap­tingo. Dviejų narių grupė iš Vilniaus, skai­čiuo­janti gyva­vimo die­nas nuo 2006-​ųjų bei sėk­min­gai sklei­džianti atmos­fe­rišką ambient/​post rock skam­besį. Tiek fes­ti­va­liuose ar kon­cer­tuose, tiek klau­sy­tojų pasą­mo­nėje ir dar kaž­kur giles­niuose klo­duose. Lietingas Vilniaus sena­mies­tis tampa palan­kia terpe pažvelgti iš arčiau.

Kadangi po pava­di­nimu Svefn-​G-​Englar esate kūry­bi­nis duetas, sudė­tas iš dviejų savitų dalių, būtų įdomu šitas dalis nuž­velgti ir atski­rai trumpo ar nela­bai pri­si­sta­tymo pagalba. Grubiai tariant — kas jūs per žmonės?

Gediminas: Kalbant apie mane kaip asme­nybę, save pri­sta­ty­čiau kaip teo­re­tiką, kaip mentus-​mazochistą, pasken­dusį moks­luose. Esu audio­fi­las, kino­ma­nas ir šiaip kos­mi­nių odi­sėjų mėgėjas.

Kristijonas: Nihilistas melo­ma­nas, nesto­ko­jan­tis radi­ka­lių min­čių bei humoro jausmo.

Kodėl būtent Svefn-​G-​Englar? Kiek žinau, tai yra vie­nos islandų Sigur Ros dai­nos pava­di­ni­mas, reiš­kian­tis jun­ginį “miego ange­lai” arba “luna­ti­kai”. Kaip ši grupė paveikė jūsų dabar­tinę kūrybą?

Kristijonas: pats pava­di­ni­mas gimė labai spon­ta­niš­kai, atsi­tik­ti­nai ir nebū­ti­nai susi­jęs su grupe Sigur Ros.

Gediminas: tie­siog fone­tiš­kai žodžio sąskam­bis mums labai tiko, pri­tiko ir patiko. O kal­bant apie tai, kaip ta grupė mus vei­kia, asme­niš­kai man ji yra viena iš ver­tin­giau­sių gru­pių. Savo gar­si­niais spren­di­mais. Tačiau dabar­ti­nės kūry­bos ta grupė visiš­kai neveikia.

Kristijonas: Sigur Ros buvo kaip atspir­ties taš­kas pra­de­dant, mus žavėjo jų muzi­ki­niai spren­di­mai. Tačiau nebuvo tokio tie­sio­gi­nio ryšio, kaip paėmus pava­di­nimą važiuoti ta pačia linkme. Tiesiog pra­džioje ji buvo labai žavinti, vie­nas iš ins­pi­ra­ci­jos šalti­nių, o po to mūsų muzika pra­si­dėjo visai kita kryptim.

Kokie jūsų ryšiai su kito­mis kultūromis/​šalimis, gal­būt atsi­spin­din­tys ir kuria­moje muzi­koje? Būtent dėl nuo­rodų į Sigur Ros, pir­miau­sia kyla aso­cia­ci­jos su Islandija.

Kristijonas: mane asme­niš­kai trau­kia visos šiau­rės šalys. Labai norė­čiau nuvykti į Rusijos gilumą, Sibirą, aišku, ir į tą pačią Islandiją.

Gediminas: o mane labiau trau­kia vidu­rio ir pietų Europos šalys — Vengrija, Čekija, Italija, aišku. Čekiš­kas alus, be abejo, pats mylimiausias.

Kristijonas: bet šiaip ypa­tingų atsi­spin­dė­jimų ar tie­sio­gi­nės įtakos mūsų muzi­koje nėra.

^{Foto. Svetlana Ryžikova}

[audio:http://www.fileden.com/files/2006/11/11/368226/Svefn-G-Englar.mp3]

Kokias emo­ci­jas išreiš­kia jūsų muzika? Skambesio visumą kiek­vie­nas klau­sy­to­jas daž­nai supranta savaip ir tai nebū­ti­nai sutampa su kūrėjo ketinimais.

Gediminas: šito gal derėtų klau­sy­tojų klausti, nes patiems ver­tinti ganė­ti­nai sudė­tinga. Aišku, kaip ir kiek­vieni kūrė­jai, muzi­koje užfik­suo­jame savo emo­ci­jas.

Kristijonas: bet čia jau tam tikri asme­niš­ku­mai. Pernelyg inty­mus klau­si­mas. :)

Gediminas: aš apskri­tai manau, kad tik­roji kūryba susi­deda iš pesi­mis­ti­nių, melan­cho­liškų min­čių ir manau, kad ji yra ver­tin­giau­sia. Bet mūsų muzi­koje nerei­kėtų ieš­koti sąsajų su tamsumu.

Kristijonas: Tam tikrą nega­ty­vumą išreiš­kiame per diso­nan­sus, muzi­ki­nius sąskam­bius. Esmė — sukurti atmos­ferą, o ji pas mus tik­rai nėra optimistinė. :)

Peržvelgus tamstų MySpace pus­lapį, akį patrau­kia išri­kiuoti “inf­luen­ces”. Pirmu momentu užka­bino fra­zės “absur­das” ir “kul­tū­ri­nis tero­riz­mas”. Kas tai yra Svefn-​G-​Englar tan­de­mui arba kaip šie daly­kai pasireiškia/​veikia jus/​jūs pasta­ruo­sius veikiate?

Kristijonas: kul­tū­rinį tero­rizmą, absurdą, tu kas­dien matai aplin­kui ir jis tave vei­kia. Socialinis siur­rea­liz­mas daro įtaką. Nebūtinai tie­sio­giai muzi­kai, bet tuo vis­tiek mai­ti­niesi.

Gediminas: tą kul­tū­rinį tero­rizmą galima suvokti labai dvipra­smiš­kai, kadangi iš vie­nos pusės taip yra api­bū­di­nama indust­rial sti­liaus muzika, kuri sie­kia atverti savyje tuos var­tus į gyve­ni­mišką purvą ir jį išdrėbt ir paro­dyt.

Kristijonas: kul­tū­ri­nis tero­riz­mas — tai rody­mas visuo­me­nei tų dalykų, kurių ji nenori matyti, bet kurie vyksta aplin­kui. Žinai, kiek yra purvo, visiš­kai nie­ki­nių dalykų ir visi nori nuo to nusi­sukti. Ir kul­tū­ri­nis tero­riz­mas muzi­koje, video pro­jek­ci­jose, lite­ra­tū­roje tai var­to­to­jiš­kai visuo­me­nei yra paro­do­mas kaip vaiz­das iš už kulisų. Ir tai įkve­pia.

Gediminas: dark side of life. O absur­das yra visur.

Kristijonas: Tegyvuoja absur­das ir siur­rea­liz­mas! :)

Kas kuria teks­tus jūsų dai­noms ir kaip jie pasie­kia esamą pavidalą?

Gediminas: teks­tai ir min­tys gimt­sta kiek­vie­nam indi­vi­dua­liai ir po to būna suve­dami į bendrą kon­cep­ciją. Viskas gimsta labai spon­ta­niš­kai ir apie tai nė negal­vo­jant.

Kristijonas: Mūsų muzika dau­giau inst­ru­men­tinė ir nėra gausu voka­li­nių spren­dimų. Kartais atsi­randa kelios eilu­tės teksto, pas­kui jos „įkrenta” į kurį nors kūrinį, tuo metu jos ten lieka, o kitam pasi­ro­dyme gal­būt visai išnyksta. Arba dar kaž­kas pri­si­deda. O dai­nuo­jamą tekstą ir kokia kalba jis yra atlie­ka­mas — lie­tu­vių, islandų, ar anglų — pir­miau­sia deri­name prie muzi­kos, skam­be­sio.

Gediminas: teks­tai nėra mūsų varo­ma­sis varik­lis. Vokalas tėra kaip dar vie­nas instrumentas.

Diena ar nak­tis? Kodėl?

Kristijonas: aišku, kad nak­tis, tik nak­tis! Todėl, kad naktį būna visi klai­džio­ji­mai, vynas, mažos, siau­ros gat­ve­lės, nauji potyriai.

Gediminas: naktį vis­kas atsi­ve­ria tom tik­ro­siom spal­vom. Pasivaikščiojimai, kle­jo­nės.
Kaip mūsų bičiu­lis Popo pasa­kytų — „Naktis už dyką, todėl mes josios ir pilni.”

^{Foto. Svetlana Ryžikova}

Įdomu, koks jūsų san­ty­kis su lite­ra­tūra ir jos skai­tymu? Vėlgi minė­tame „inf­luen­ces” sąraše paste­bė­jau Franz Kafka buvimą.

Kristijonas: šiaip jau aš apskri­tai nesu skai­tan­tis žmogus, o ypač gro­ži­nės lite­ra­tū­ros. Dažniau ran­kose atsi­du­ria moks­linė, tech­ninė lite­ra­tūra. O F. Kafka, mano galva, yra pui­kus absurdo meis­tras.

Gediminas: man su gro­žine lite­ra­tūra teko nema­žai susi­durti, ana­li­zuoti. Kafka yra man vie­nas mėgs­ta­miau­sių rašytojų.

[audio:http://www.fileden.com/files/2006/11/11/368226/Svefn-G-Englar2.mp3]

Jeigu norė­tu­mėt šoki­ruoti žmones, kaip tai pada­ry­tu­mėte? O gal jau turite tame patirties?

Gediminas: šoki­ra­vi­mas šoki­ra­vi­mui nelygu. Nors manau, kad bet kuris var­to­to­jiš­kos visuo­me­nės vei­kė­jas, atėjęs į indust­rial kul­tū­ros pog­rin­dinį ren­ginį būtų šoki­ruo­tas.

Kaip ver­ti­nate šian­die­nos kul­tū­rinę padėti Lietuvoje?

Gediminas: bent jau mane asme­niš­kai ima didžiu­lis nihi­liz­mas matant, kas dedasi pop kul­tū­roje — absurdo bez­džio­nės. O Lietuvos pog­rin­dyje vyksta labai labai gerų dalykų, dėl kurių galima pasi­džiaugt ir kitos šalys to neturi. Ir ver­tingų, pro­tingų ren­gi­nių yra pakan­ka­mai.

Kristijonas: Protingų ren­gi­nių, kurie smar­kiai „apneša” užsie­nio fes­ti­va­lius. Labai gerai, kad pog­rin­dyje yra idė­ji­nių žmonių. Lietuvoje yra kele­tas tik­rai gerų, pasau­li­nio lygio gru­pių. Tik man labai gaila, kad tos gru­pės neiš­eina toliau Lietuvos ribų. O šiaip, nekal­bant apie under­ground‘ą, padė­tis yra gana tra­giška, o ger­biamo Paleckio pasi­sa­ky­mai, kad „Lietuvai nerei­ka­lin­gas pro­fe­sio­na­lus menas” apskri­tai varo į neviltį.

Žinau, kad abu šalia Svefn-​G-​Englar užsi­imat ir kita muzi­kine veikla. Kokia toji veikla? Kur geriau pavyksta išreikšti save?

Gediminas: mes nuo mažų dienų užsi­imi­nė­jame muzi­kine veikla ir abu turime muzi­kinį išsi­la­vi­nimą. Grojau įvai­rią muziką, pra­de­dant dai­nuo­ja­mąja poe­zija, bai­giant death metal‘u. Ir šiuo metu abu turime asme­ni­nius pro­jek­tus bei kar­tais suda­ly­vau­jame gru­pės Vilkduja veik­loje, kitose kola­bo­ra­ci­jose.

Kristijonas: mano šalu­ti­nis pro­jek­tas VanaVara yra tarsi niša visai kitai kūry­bai, kas yra šone mūsų, kitai sti­lis­ti­kai. Su šiuo pro­jektu daly­va­vau šių metų Kunigunda Lunaria fes­ti­va­lyje, bet pakol­kas netu­riu paruo­šęs tiek daug, kad akty­viai lįs­čiau į die­nos šviesą.

^{Foto. Svetlana Ryžikova}

[audio:http://www.fileden.com/files/2006/11/11/368226/Svefn-G-Englar3.mp3]

Pabaigai — gal turit ką numatę neto­li­mai atei­čiai, kas būtų įdomu jūsų klausytojams?

Idėjų gal­vose sukasi daug, tačiau viską stabdo laiko bei lėšų sty­gius. Sunku kažką žadėti, bet tikė­ki­mės iki metų pabai­gos muzika įgaus konk­re­čią ir apčiuo­piamą formą. :)

^{Foto. Svetlana Ryžikova}

Apie autorių:

Kristina Alijošiūtė
Kristina Alijošiūtė yra Meno Duobės straipsnių redaktorė ir tinklaraštininkė, taip pat prisidedanti dizaino darbais. Daugiausia dėmesio ji skiria kokybei ir tematikų aktualumui, bet ne ką mažiau vertina motyvuotą ironiją bei gebėjimą išsiskirti. Rašymas jai visuomet buvo labiau pomėgis, nei pareiga. Gerbia nebijančius rašyti su... Skaityti toliau > >