Šiandien, kai kalbant apie šiuolaikinę japonų kultūrą prieš akis iškyla cukrinės spalvos, nenugalimi anime herojai ar mieli robotukai, organiškas ir ramių spalvų menas iš šios šalies patraukia dėmesį. Būtent todėl man pasirodė įdomūs jaunos japonų menininkės Fuyuko Matsui darbai, kuriuose susilieja natūralus grožis ir laiko pamirštos dvasios. Kaip teigia pati Fuyuko, tūkstantmečius skaičiuojančioje Japonijos kultūroje vyravo būtent vaiduokliškas ir visiškai priešingas nei dabartinis menas, kurio skonį kūrėja stengiasi grąžinti savo kūryboje.
Fuyuko Matsui užaugo name, kuris priklausė keturiolikai jos šeimos kartų. Galbūt tai ir lėmė jos pasirinkimą tęsti japoniškos tapybos tradicijas. Fuyuko specializuojasi Nihonga tapyboje, kuri literatūriškai įvardijama tiesiog kaip japoniško stiliaus piešiniai. Svarbiausia šioje tapyboje yra išlaikyti „japoniškumą‘‘ — naudoti atitinkamas medžiagas (rankų darbo popierių washi arba šilką, natūralius dažus) ir piešimo techniką, stengiantis nenukrypti nuo tradicijų. Atrodytų, kad laikantis griežtų taisyklių patys piešiniai tampa nuobodūs ar pernelyg „sausi‘‘, tačiau Fuyuko Matsui darbai nėra visiškai tradiciški — juose jaučiama daugiau laisvės, jie kiek šokiruoja savo niūriomis scenomis bei traukia paslaptingu liūdesiu.
Ne taip seniai baigusi Nacionalinį Tokijo dailės ir muzikos universitetą, menininkė jau sulaukė šlovės, kuri ne visada noriai aplanko jaunus kūrėjus. Jos darbai plačiai eksponuojami Japonijoje, o pati Fuyuko yra dažna žurnalų, TV viešnia ir vadinama kylančia šalies žvaigžde. Ne vienas spėlioja, ar tik dėl to nėra kalta šios jaunos japonės išvaizda…
Fuyuko Matsui darbuose mane asmeniškai žavi tarsi rūke skendintys vaizdai, lyg šilkas ore plevenančios būtybės, ramiomis spalvomis kuriamos neramios scenos bei tai, kaip gamta susiejama su moterimi ir jos skausmu. Siūlau pasidomėti ir jums.
Jei išdrįsi