Maištaujantys 60tieji

Vaikštant gat­vė­mis paste­bė­jau vieną detalę, vėliau dar vieną, na ir užteko pas­ku­ti­nio žvilgs­nio į kaž­ko­kią vit­riną, kad atsi­min­čiau maty­tas 60tųjų rekla­mas. Grįžta mada, vėl pra­de­dam nau­doti pana­šius sim­bo­lius ir spal­vas? Na kaip ten bebūtų, bet šiam šaltam rudens vaka­rui šiek tiek apie šešias­de­šim­tųjų spaudą ir reklamą žinoma.

Iki šešias­de­šim­tųjų žinias­klaida ame­ri­kie­čiams buvo tie­sos atspin­dys, medija buvo pri­imama be jokių klau­simų ar dis­ku­sijų. Į žurna­lus ir tele­vi­ziją buvo žiūrima kaip į pra­mogą, o ne nau­jo­vių pre­ky­bos pasau­lyje pri­sta­tymą ir madų dik­ta­vimą. Tačiau atsi­rado entu­zias­tai, kurie žūtbūt norėjo pakeisti šią vyrau­jan­čią nuo­bo­dybę ir aišku susi­krauti iš to nema­žus tur­tus. Taip atsi­rado vadi­na­mas “Big Idea” judė­ji­mas, kuris teigė, jog jei nori sudo­minti ir atkreipti į save žiūrovo dėmesį — turi jį pralinksminti!

Prasidėjo vadi­nama “Creative Revolution” (kūry­bin­gumo revo­liu­cija), kurios metu rekla­mos pasau­lis tapo kaip nie­kad suma­nus, juo­kin­gas ir įspūdingas.

George Lois, Gene Federico, Bill Taubin, Helmut Krone, Bob Gage pri­ski­riami geriau­siems 60tųjų meni­nin­kams, turė­ju­siems itin lakią vaiz­duotę ir pra­dė­ju­siems nau­doti sėk­mingą tipogra­fiją. Kai kurios rekla­mos buvo tokios popu­lia­rios ir taip paveikė visuo­menę, jog par­duo­da­mos pre­kės ženklas tapo ne tik mada, bet ir gyve­nimo būdu, jau­nimo gru­pių ideo­lo­gija. Kopijuojamas elge­sys, kalba, spal­vos ir ges­tai tapo įvaiz­džio dalimi.

Dabar 60tųjų atri­bu­tika, atvi­ru­tes, rekla­mas ir nuo­trau­kas pri­ski­riame kla­si­kai. Daugelis tei­gia, jog reklama nie­kada nebuvo sulau­kusi tokio pasi­se­kimo ir susi­ža­vė­jimo kaip 60taisiais. Na, tur­būt ne vel­tui mūsų laikų jau­ni­mas taip pat mėgsta pana­šias į 60tuosius deta­les, akse­su­a­rus, rūbus, laiko tai itin sti­linga ir išsi­ski­rian­čiu iš kitų. Įdomiau­sia, kad ir kūry­boje mėgs­ta­mos ryš­kios, “kaip iš senų juostų” spal­vos ir sene­lių laik­raš­čių šrif­tai. Čia tiktų sena iro­niška patarlė:

“Viskas kas nauja yra gerai užmiršta sena.”

Apie autorių:

Gintarė Žitkevičiūtė
Gintarė Žitkevičiūtė yra Meno Duobės projektų kuratorė bei tinklaraštininkė, besidominti įvairiomis su kūrybiškumu susijusiomis tematikomis. Savo darbo strategijoje ji mėgsta gerą planavimą, dėmesį projektui, gilinimąsį į tematiką. Gintarės nuomone dirbti negalima su bet kuo, kurdama projektus ji kruopščiai renkasi žmones ... Skaityti toliau > >