Milijonus Uždirbantis “Barbaras” — Damien Hirst

Kaip visada, o ypač mūsų amžiuje, menas ir kūryba neat­sie­jami nuo komer­ci­jos. Šį kartą akį patraukė pašie­pian­tis nau­jienų pri­sta­ty­mas. Damien Hirst — kūrė­jas, šiuo­lai­ki­nio meno pasau­lio erd­vėje seka­mas ir komen­tuo­ja­mas taip, jog jau lygi­na­mas su Britney Spears iš ope­ros “<…> nusi­pirko naują porą batų”. Būtina pabrėžti, jog nuo 2004 metų tai ant­ras pagal tur­tin­gumą pasau­lyje meni­nin­kas ( pir­ma­sis sąraše pui­kuo­jasi Jasper Johns ). Nenuostabu, jog pra­dė­jusi domė­tis jo kūryba radau biog­ra­fiją su labai išsa­mio­mis ir kar­tais atrodo visai nereikš­min­go­mis deta­lė­mis. Šiuo metu gar­sūs laik­raš­čiai pub­li­kuoja labai “svarbų” gandą, jog 200 auto­riaus darbų “užs­t­rigo” White Cube gale­ri­joje, na, ne vel­tui juk artėja auk­cio­nas, kurio par­da­vi­mai turėtų pasiekti tokius skai­čius, jog tur­būt kai kurie supyks jei tai netaps pag­rin­dine vakaro žinių tema..

Damien Hirst pag­rin­dinė darbų tema­tika — mir­tis. Jis išgar­sėjo savo meni­nė­mis insta­lia­ci­jo­mis, kuriose stik­li­niuose kubuose užkon­ser­vuoti įvai­rūs gyvū­nai ( kar­vės, avys net ryk­lys). Viena iš dau­giau­siai kri­ti­kos ir susi­do­mė­jimo susi­lau­kusi “insta­lia­cija” pava­di­nimu “Tūkstantis metų” buvo stik­li­niame kube patal­pinta kar­vės galva ir dau­gybė gyvų musių, kurios gyveno mis­da­mos gal­vos mėsa. Taip auto­rius norėjo pavaiz­duoti gyvy­bės ratą, žiūro­vai galėjo matyti kaip vie­nos iš musių numiršta, o kitos dau­gi­nasi ir minta toliau, taip išlai­ky­da­mos gyvy­bės rato ritmą. Įdomu, jog tokie “kon­ser­vai” sulaukė dide­lio dėme­sio. Pavyzdžiui užkon­ser­vuo­tas ryk­lys ( jo nuo­trauką matote apa­čioje ) buvo par­duo­tas už 50 000 svarų.

Tokios insta­lia­ci­jos gali pasi­ro­dyti patrauk­lios ir net gra­žios, juk užfik­suota mir­ties aki­mirka, pri­me­nanti mums, jog esame neto­buli ir neam­žini. Žiūro­vas gal net išspaustų aša­rėlę, gro­žė­da­ma­sis šiais gam­tos val­do­vais, jei tik neat­kreiptų dėme­sio į tai, jog auto­rius ne tik užkon­ser­vuoja miru­sius žvėriu­kus, bet kar­tais ir suka­poja juos į gaba­lus, vie­tose ati­deng­da­mas įvai­rius rau­me­nis ir leis­da­mas mums išvysti auką “negra­žios” mir­ties atveju.

Atėjo lai­kas, kai Damien Hirst galėjo kurti neri­bo­da­mas savo fan­ta­zi­jos ir išlaidų — popu­lia­ru­mas ir var­das jau garan­tavo jo darbų pasi­se­kimą. Rezultatu tapo žmogaus kau­kolė “papuošta” tik­rais dei­man­tais. Šis šedev­ras pava­di­nimu “Memento Mori” tal­pina 1,106.18 karatų, kurių vertė 15,000,000 svarų. Kaukolė sumo­de­liuota ant 18 amžiaus žmogaus kau­ko­lės, bet vie­nin­telė išli­kusi tikra dalis yra dantys.

Damien Hirst neap­si­ri­boja vien skulp­tūra ir insta­lia­ci­jo­mis, galima pama­tyti daug jo pie­ši­nių, nuo­traukų, sukurtų siu­žetų ir netgi reži­suotų klipų. Vieną iš jų įdedu — Blur “Country House”. Įdomu, jog auto­rius neku­ria vie­nas, o jo asi­stentų komanda pri­mena nedi­delį fab­riką. Pavyzdžiui, pie­ši­nys ir spal­votų apskri­timų, vėliau daug kur pri­tai­ky­tas kaip inte­rjero ir dizaino dalis, buvo atlik­tas būtent vie­nos jo asi­sten­tės. Dažnai jo dar­bai suke­lia dis­ku­si­jas apie auten­tiš­kumą, tačiau pats auto­rius tei­gia, jog vie­nin­te­lis skir­tu­mas tarp asi­stento ir jo pieš­tos dėmės yra pinigai.

” Aš nup­ie­šiau tik pen­kis pir­mus apskri­ti­mus, toliau per­da­viau darbą Reičel. Aš nega­lė­jau būti sušiktu subin­gal­viu ir piešti tas dėmes.. Jos yra šūdas suly­gi­nus su…” — taip apie savo kūrinį atsi­lie­pia autorius.

Autorius turi daug ger­bėjų ir pir­kėjų, bet taip pat yra labai nemėgs­ta­mas kai kurių kri­tikų. Teigiama, jog jo dar­bai išvis neturi jokios meni­nės reikš­mės, o meno kūri­niais trak­tuo­jami supjaus­tyti žvėrys, paver­čia meną, kuris per tūks­tan­čius metų buvo mūsų civi­li­za­ci­jos įrodymu — jos nei­gimu, o žmones — bar­ba­rais. Nebandysiu ilgiau įtei­gi­nėti savo nuo­mo­nės apie šiuos dar­bus, bet siū­lau pažiū­rėti šį inter­viu, kuriame susi­pa­žin­site su pačia Damien Hirst asme­nybe, bei pama­ty­site paro­dos pristatymą.

Apie autorių:

Gintarė Žitkevičiūtė
Gintarė Žitkevičiūtė yra Meno Duobės projektų kuratorė bei tinklaraštininkė, besidominti įvairiomis su kūrybiškumu susijusiomis tematikomis. Savo darbo strategijoje ji mėgsta gerą planavimą, dėmesį projektui, gilinimąsį į tematiką. Gintarės nuomone dirbti negalima su bet kuo, kurdama projektus ji kruopščiai renkasi žmones ... Skaityti toliau > >