Psichogeografijos meistras

Neseniai, tik atsi­da­rius visom sie­nom ir skir­tingų vals­ty­bių gyven­to­jams tapus itin kos­mo­po­li­tiš­kiems, labai popu­liaru buvo mene vaiz­duoti savo kelio­nių įspū­džius. Na, mes Europos sąjun­goje visai nese­niai, todėl Lietuvoje tai itin madinga ir šian­diena. Pop turiz­mas, gra­žios nuo­trau­kos, ryš­kių spalvų eski­zai ir ir uni­ver­si­te­ti­niai dar­bai, kuriuose “bai­siai” kruopš­čiai atkar­to­ja­mos užjū­ryje atras­tos “nie­kam nema­ty­tos” idė­jos.. Visa tai palik­siu ir pri­sta­ty­siu Franz Ackermann — meni­ninką, kuris taip pat įkvė­pimo semiasi kelio­nėse, bet savo įspū­džius vaiz­duoja tik jam supran­tama kalba. Psichožemėlapiai — taip jis vadina savo darbus.

“Jo nepa­va­dinsi tie­siog dai­li­ninku. Jis pėd­se­kys, kolek­cio­nie­rius, sta­ty­bi­nin­kas, archi­tek­tas — trum­pai tariant tik­ras klai­džio­jan­tis ste­bė­to­jas. Buvimo vieta ir ryšys yra labai emo­cio­na­lūs žodžiai mūsų eroje, kai rea­ly­bės erd­ves bai­gia išstumti vir­tu­alu­sis pasau­lis. Ackermann supai­nioja aiš­kiai išsi­dės­čiu­sius hori­zon­tus, archi­tek­tū­ri­nes struk­tū­ras, vaiz­dus bei moty­vus ir paver­čia juos kita, neat­pa­žįs­tama vie­tove ir regi­niu. Jis suku­ria naują kar­to­gra­fiją, kurioje visos akim paste­bi­mos deta­lės tampa tie­siog viena maža “išklo­ti­nės” dalimi — turiz­mas, kolo­nia­liz­mas, urba­ni­za­cija, asig­na­cija, judė­ji­mas ir grei­tis — tai ele­men­tai, kuriuos kartu sudė­jus Ackermann suku­ria kul­tū­rinį tapa­tumą.” — Uta Grosenick.

Labiausiai Ackermann rūpin­čios temos yra urba­ni­za­cija ir miesto chao­sas. Dažnai jo dar­buose vyrauja miesto centro ir pakraš­čio konf­lik­tas. Iš Vokietijos kilęs meni­nin­kas susi­rū­pi­nu­siu žvilgs­niu stebi vis moder­nė­jan­čius mies­tus, kurie nors išsi­dėstę skir­tin­guose pasau­lio pakraš­čiuose, bet tampa vis labiau panašūs.

Jo darbų recep­tas šiek tiek pri­mena reži­sie­riaus Michel Gondry idė­jas: “Sumeskime į kep­tuvę šiek tiek iš ryto patirtų emo­cijų, per pie­tus turėtų pokal­bių, vaka­rykš­čių atsi­mi­nimų, paska­nin­kime tru­pu­čiu mei­lės, pyk­čio ir liū­de­sio prie­sko­niais — ir gau­name mūsų šian­die­nos sapną”. Panašiai ir Franz Ackermann panau­do­jęs kelio­nėse paste­bė­tus sim­bo­lius, juos supai­nio­da­mas kuria nau­jus siur­rea­lis­ti­nius pasaulius.

Pati tech­nika ir spal­vos labai pri­mena šian­die­nos gra­fiti, auto­rius neap­si­ri­boja tam tikru tapybos/​piešimo sti­liumi, daž­nai savo dar­buose nau­doja įvai­rias insta­lia­ci­jas, kelio­nių nuo­trau­kas, net užra­šus. Savo dar­bais jis mėgsta keisti ir archi­tek­tū­ri­nes vie­tas, Vokietijoje viena metro sto­telė buvo pati­kėta api­pa­vi­da­linti būtent Franz Ackermann, ji pri­ski­riama prie gra­žiau­sių metro stočių.

Apie autorių:

Gintarė Žitkevičiūtė
Gintarė Žitkevičiūtė yra Meno Duobės projektų kuratorė bei tinklaraštininkė, besidominti įvairiomis su kūrybiškumu susijusiomis tematikomis. Savo darbo strategijoje ji mėgsta gerą planavimą, dėmesį projektui, gilinimąsį į tematiką. Gintarės nuomone dirbti negalima su bet kuo, kurdama projektus ji kruopščiai renkasi žmones ... Skaityti toliau > >