Punk rokas mene ir Yoshitomo Nara

“Man patinka punk rokas ne tik kaip muzika, bet ir kaip nepri­klau­so­my­bės sim­bo­lis.” — Yoshitomo Nara.

Suaugusiems vai­kai atrodo kaip nekal­tos mie­los būty­bės, gyve­nan­čios margų spalvų pasau­lyje ir žaidžian­čios savo žaidi­mus. Pasirodo, ne tik suaugę moka griauti vaikų pasaulį, atskleis­dami sene­lio šalčio netik­rumą, bet ir vai­kai, suge­ban­tys nužu­dyti pei­liu stu­dentą, užs­maugti mielą mažą šuniuką, uos­tyti kli­jus ar daly­vauti kas­die­ni­nėje pros­ti­tu­ci­joje, nepras­čiau sugriauna suau­gu­siųjų iliu­zi­jas apie nekal­tumą. Mūsų kas­die­ny­bėje vai­kai, užau­gan­tys grei­čiau negu grei­tai, iro­niš­kai panei­gia įsivaiz­duo­jamą mie­lumo, nekal­tumo ir nuo­šir­dumo idėją.

Yoshitomo Nara japo­nišku manga sti­liumi piešti vai­kai atrodo mieli ir infan­ti­lūs, tačiau tik­rai ne nekalti. Piktas žvilgs­nis, paslap­tin­gos gri­ma­sos, ciga­retė ar mažas pei­lis ran­koje — sim­bo­liai atsklei­džian­tys tik­rą­sias šių vaikų cha­rak­te­ris­ti­kas. Atsidūręs jo paro­doje, papuoli ir į tų vaikų pasaulį: maži namai į kuriuos gali papulti tik susi­len­kęs, dau­gybė išmė­tytų žaislų ir mieli per­so­na­žai, žvel­gian­tys į tave keistais, nuobodulio, pyk­čio, apmaudo ar gal melan­cho­li­jos pil­nais veidais.

Nara pri­ski­ria­mas 90-​taisiais Japonijoje pra­si­dė­ju­siam “New Pop” judė­ji­mui. Didžiausią įtaką šio lai­ko­tar­pio meni­nin­kams darė gat­vės mada, punk rokas ir japo­niš­kas ani­ma­ci­jos sti­lius anime. Nara buvo dir­ban­čių japonų vai­kas, daž­nai palik­tas namie vie­nas ir lei­džian­tis laiką su dviem geriau­siais drau­gais — šuniu ir tele­vi­zo­riumi. Nenuostabu, jog jo pie­šimo sti­lius nepa­na­šus į dabar­tinį japonų manga komiksų sti­lių, bet labiau pri­mena senąjį “Astro boy” ar “Speed Racer”.

Maištingi ir tuo pačiu melan­cho­liški per­so­na­žai užka­riavo dau­ge­lio vaikų, paaug­lių ir net suau­gu­siųjų susi­do­mė­jimą. Atrodo, Naros cha­rak­te­riai, nie­kuo neiš­si­ski­ria iš kitų manga per­so­nažų, tačiau jie ne tik eks­po­nuo­jami tarp­tau­ti­nėse paro­dose, bet ir tapo tam tikru brend’u, atsi­ra­du­siu ant marš­ki­nė­lių, ried­len­čių, tuši­nukų, batų ar peleninių.

Daugeliui jau tur­būt teko susi­durti su japonų “Kawaii” (mie­lumo ir infan­ti­lumo idea­li­za­vimo) kultu prie kurio pri­ski­riami ir “Hello Kitty” ar “Pokemon”. Įdomu, jog Nara per­so­na­žai išlaiko pag­rin­di­nius “Kawaii” bruo­žus, tačiau įpinti maiš­tau­jan­čio vaiko ele­men­tai, tarsi kri­ti­kuoja ir sten­giasi paneigti idea­li­zuo­jamą “Kawaii” pasaulį.

Autorius tei­gia, jog kar­tais gauna iš ger­bėjų per­dėm aist­rin­gus laiš­kus. Vienas iš jų net nepa­ste­bė­tai įmetė laišką jam į kišenę.

“Aš tiks­liai žinau apie ką tu kalbi. Aš suprantu.” — teigė ger­bė­jas savo laiške.

“Kartais man atrodo, jog jie dau­giau supranta ir pažįsta mano per­so­na­žus negu aš pats.” — tei­gia Yoshitomo.

Apie autorių:

Gintarė Žitkevičiūtė
Gintarė Žitkevičiūtė yra Meno Duobės projektų kuratorė bei tinklaraštininkė, besidominti įvairiomis su kūrybiškumu susijusiomis tematikomis. Savo darbo strategijoje ji mėgsta gerą planavimą, dėmesį projektui, gilinimąsį į tematiką. Gintarės nuomone dirbti negalima su bet kuo, kurdama projektus ji kruopščiai renkasi žmones ... Skaityti toliau > >