Kalbamės su Paul Paper

Senokai pri­stab­dyta “Interviu” skil­tis, vieno mūsų skai­ty­tojo ragi­nimu, vėl atnau­jinta. Šį kartą kal­bi­nome seniai jau mūsų aki­ra­tyje įstri­gusį foto­grafą, art direk­to­rių ir šiaip kūry­bingą ir šiltą žmogų vardu Paul Paper, su foto­a­pa­ratu nesi­ski­riantį nuo 14-​os metų, kai gavo jį dovanų.

Paul Paper užsi­ima ne vien foto­gra­fija. Seniau kur­da­vęs trum­pa­met­ra­žius fil­mu­kus, orga­ni­zuo­davo dau­ge­liui žinomą fes­ti­valį “Next fes­ti­val”. Šiuo metu P.Paper gyvena Vilniuje, bet labai daug keliauja — pavyz­džiui šią vasarą per du mėne­sius aplankė net 14 Europos miestų, gyveno pas visai nepa­žįs­ta­mus ar šiek tiek pažįs­ta­mus žmones. Kelionės metu pra­dėjo pro­jektą “Photodiaries”(“Fotodienoraščiai”). Kažkada atei­tyje turė­tume Vilniuje sulaukti šį pro­jektą pri­sta­tan­čios parodos.

Na, bet ką aš čia, dau­giau suži­no­site per­skaitę nese­niai įvykusį mūsų pokalbį.

Kodėl foto­gra­fija? Kas tave žavi joje, kodėl pasi­rin­kai ją kaip savi­raiš­kos būdą?

Žavi, kad ji greita, momen­tinė. Žavi, kad gali pagauti momentą, kurio gyve­nime nepa­ste­bėsi — tarsi jo nebūtų. Aš visada buvau nekant­rus ir man regis foto­gra­fija ir buvo išrasta tokiems žmonėms, kurie negali sėdėti visą vakarą ir kar­pyti koliažo. Bet jei mokė­čiau groti, kad ir pia­ninu ‚tai gro­čiau, nes man regis nela­bai svarbu kokia forma pasi­da­lini paste­bė­ji­mais ar min­ti­mis. Kartais foto­gra­fija tampa ribota, tada darau kažką kitą.

Ką daž­niau nau­doji, skait­me­ninį foto­a­pa­ratą ar juos­tinį? Gal yra asme­ni­nių prie­žas­čių, sim­pa­tijų vie­nai ar kitai technikai?

Naudoju juostą visada, išsky­rus grei­tus komer­ci­nius pro­jek­tus. Man patinka grū­de­liai, taš­ke­liai, pirštų ant­spau­dai ir visa kita.

Ar turi mėgia­miau­sią meni­ninką, kuris gal būt turėjo įtakos tau?

Turiu labai daug draugų, kuriais labai džiaugiuosi. 

Kaip manai ar šiuo metu, kai foto­a­pa­ratą gali turėti beveik kiek­vie­nas, meninė foto­gra­fija ken­čia ar gal būt tokiu būdu atsi­sklei­džia dau­giau talentų, kuriuos seniau būtų var­žiusi tech­ni­kos stoka? 

Atsirado dau­giau foto­gra­fuo­jan­čių. Vadinasi tru­putį dau­giau įdomių ir žymiai dau­giau neįdo­mių nuotraukų.

Neseniai radau tave užsie­nio bloge, buvo smagu per­skai­tyti Lietuvos vardą, paste­bėtą užsie­nio inter­neto meno mėgėjų. O gal turi darbų pasie­ku­sių ir spaudą? 

Kas du mėne­sius kažką galima rasti “Frankie” žurnale jei pasi­seka tokį gauti. O taip pat kar­tas nuo karto: “Juxtapoz”, “Amelia’s Magazine”, “Afisha”, “Lines & Shapes”, “This is a Magazine” ant Leasley Pearse kny­gos “Segreti” vir­še­lio ir kitur.

Žinau, kad esi šaunios dizaino stu­di­jos “It Is Blank” vie­nas iš įkūrėjų, pavy­džių jums este­ti­kos jausmo! Bet užklu­pau dar vieną pro­jektą, kuriame pag­rinde domi­nuoja tavo ir dar daug kitų iliust­ra­to­rių, bei šiaip kūry­bingų žmonių var­dai. Jis vadi­nasi “Could be me”. Ar tai kuo nors iš tikro susiję su tavimi ar tai tie­siog labai keis­tas suta­p­i­mas? :] Gali papa­sa­koti plačiau? 

“Could be me” pro­jek­tas tik­rai susi­jęs su manimi: tai mano draugų, pažįs­tamų ir nepa­žįs­tamų, kurių kūryba žaviuosi, gale­rija. Vieną naktį grį­žęs iš kelio­nės var­čiausi įspū­džių pilna galva ir nega­lė­jau užmigti. Staiga supra­tau, jog tai, ką daro mano drau­gai mane žavi ir įkve­pia. Prieš užmie­gant brūkš­te­lė­jau “Could be me” idė­jos juo­d­raštį ant lape­lio, o ryte atsi­kė­lęs ir per­skai­tęs pagal­vo­jau: kodėl gi ne.

Kuo dar užsi­imi be visų aukš­čiau išvar­dintų dalykų?

Keliauju ir siun­čiu atvi­ru­tes, turiu slaptą nejuo­kingo humoro blogą su draugu, lan­kausi sve­čiuose ir žiūriu kvai­lus fil­mus. Dar važi­nėju dvi­ra­čiu per sniegą.

Kvailokas klau­si­mas, bet iš patir­ties žinau kaip muzika vei­kia kūry­bin­gumą, ką šiuo metu klau­sai tu? Ar gal tau labiau patinka spen­gianti tyla? :]

Šiuo metu klau­sau Chad Van Gaalen — pui­kus vyrutis:-)

Kaip Lietuvoje su jau­nąja karta? Aš asme­niš­kai paste­biu kaž­kokį meninį bumą, lyg užsi­imti kūryba atėjo į madą. Ką tu manai apie tai? Ar tai tik į gerą? 

Man irgi taip atrodo. Ir tai puiku. 

Džiaugiuosi pra­kal­bi­nęs šį žmogų ir pasi­da­li­nęs su jumis jo dar­bais ir kūryba. Tikiuosi jums tai buvo taip pat malonu kaip ir man. O Paul Paper lin­kiu kuo dau­giau tokių bemie­gių naktų, kai gimsta šaunios idėjos ;]

Beje gegu­žės mėnesį Todojunto gale­ri­joje, Barselonoje Paul Paper kuruos lie­tu­vių parodą, kurioje bus daug jau­nos foto­gra­fi­jos ir pro­jek­tas “Could be me”, žurnalo/​blogo “Design for man­kind” išskir­tas kaip įdomiau­sias 2008-​ųjų metų pro­jek­tas. Naujausiam jų nume­ryje taip pat yra trum­pas inter­viu apie šį projektą.

Daugiau Paup Paper darbų rasite čia ir čia.

Apie autorių:

Aleksandr Pasevin
Alekandr Pasevin yra Art Pit kūrybinis strategas bei dizaineris, atsakingas už organizacijos meninius sprendimus. Aleksandras taip pat aktyviai domisi naujosiomis technologijomis, jų sąsaja su kūrybiškumu bei panaudojimu kultūrinės organizacijos veikloje. Aleksandras nemėgsta ilgų diskusijų bei svarstymų ir dažnai greitai išsako savo... Skaityti toliau > >