Užburianti nostalgija ir tipografija

Aš galiu dirbti lais­vai sam­domu dar­buo­toju, pri­imti užsa­ky­mus ar bend­ra­dar­biauti pro­jek­tuose die­nos metu, bet įsidė­mė­kite — mano nak­ties lai­kas yra rezer­vuo­tas menui, vaikų kny­goms ir sapnams.

Liksiu dėkin­gas,

Mario Hugo.

Noriu jums pri­sta­tyti dar visai jauną, tik 26 metų meni­ninką, neabe­jingą nostal­gi­jai, seniems daik­tams, spal­voms ir kva­pams. Jeigu gyven­tu­mėte New York’e, savait­ga­liais jį galė­tu­mėte sutikti senų, nie­kam nebe­rei­ka­lingų knygų par­duo­tu­vėje netoli pakran­tės. Čia jis ne tik tyri­nėja užra­šus, seniai kaž­kieno ran­ko­mis užra­šy­tus prie­ki­niuose ir gali­niuose pus­la­piuose, bet ir renka medžia­gas savo dar­bams. Prisikraudamas nemažą dėžę tokių senienų, namie Mario tvar­kin­gai ištrau­kia prieš­la­pius ir kitą dieną jau skuba grą­žinti nusi­pirk­tas prekes.

Galbūt būtent šie seni lapai, o gal mini­ma­lis­ti­nis sti­lius ir juoda — balta domi­nuo­jan­čios spal­vos, sutei­kia Mario Hugo dar­bams tokį išskir­ti­numą ir este­tiš­kumo jausmą. Nors auto­rius tei­gia, jog didžiąją laiko dalį pra­lei­džia prie asme­ni­nio kom­piu­te­rio, tačiau tik­roji medija domi­nuoja dau­ge­lyje jo kūri­nių. Tenaudodamas tušą, gra­fitą, guašą ir akrilą, meni­nin­kas jau išpildė tokių kom­pa­nijų užsa­ky­mus kaip Dolce & Gabbana, Britain’s Channel 4 ir W žurna­las. Ši tech­nika ir idė­jos sulaukė daug dėme­sio, auto­riaus var­das atsi­rado dau­ge­lyje ver­ti­namų lei­di­nių, sureng­tos pasau­li­nio garso parodos.

” Tai nėra pigi nostal­gija. Šiose kny­gose yra širdį grie­bian­tis prie­sko­nis — jų kva­pas, grū­dė­tas popie­rius, jaus­mas, įsivaiz­duo­jant, jog kaž­kada ji gulėjo kaž­kieno namuose, pri­klausė kaž­ko­kiems žmonėms, kurių gal­būt jau nėra gyvų. Dažniausiai ant šių prieš­la­pių ką nors randi — kar­tais juo­kin­gus, kar­tais netgi keis­tai ero­tiš­kus žmonių sukur­tus užra­šus.” — bando paaiš­kinti savo pasi­rinktą sti­lių Mario.

Argentinietis meni­nin­kas yra vyriau­sias ketu­rių vaikų šeimoje. Savo polinkį į meną Mario surado ne iš karto, pakeitė keletą kole­džų ir fakul­tetų. 2005 metais bai­gęs aukš­tąjį mokslą įsidar­bino Syrup NYC kom­pa­ni­joje, kur kūrė iliust­ra­ci­jas ir dizainą MTV muzi­ki­nių videok­lipų apdo­va­no­ji­mams ir L’Oreal. Darbas jam pasi­rodė per keis­tas, auto­rius tei­gia, jog jam labiau patinka kurti bran­ge­ny­bes žmonėms, kurios kabos ant sienų ir jomis bus gro­ži­masi dar bent 15 metų.

Įkvė­pimo keis­tuo­lis semiasi iš šeimos, labiau­siai bend­rauja su mažes­niuoju bro­liu Alejandro, jau­nes­niu net 17 metų. Šiuo metu bro­liai kartu kuria port­re­tus ir isto­riją kny­gai “Reverie and Trouble-​making” (sva­jo­nės ir nema­lo­nu­mai), kuri bus pusiau auto­biog­ra­finė, pusiau išgal­vota. Palinkėkime jam sėk­mės ir tikė­ki­mės, jog ši knyga kada nors pasi­ro­dys ir Lietuvoje!

“Man labai patinka apčiuo­piami daly­kai. Aš paste­bė­jau, jog žmonės, kuriems patinka mano dar­bai, mėgsta juos būtent dėl fizi­nių savy­bių. Galbūt žmonės tie­siog šiek tiek pavargo nuo kom­piu­te­ri­zuoto dizaino ir kūri­nių.” — tikina Mario Hugo.

Daugiau auto­riaus idėjų galite rasti asme­ni­niame tink­la­pyje.

Gintarė Žitkevičiūtė
Apie autorių:
Gintarė Žitkevičiūtė
Gintarė Žitkevičiūtė yra Meno Duobės projektų kuratorė bei tinklaraštininkė, besidominti įvairiomis su kūrybiškumu susijusiomis tematikomis. Savo darbo strategijoje ji mėgsta gerą planavimą, dėmesį projektui, gilinimąsį į tematiką. Gintarės nuomone dirbti negalima su bet kuo, kurdama projektus ji kruopščiai renkasi žmones ... Skaityti toliau > >
Šis įrašas publikuotas kategorijoje: Vaizdas
Tavo Komentarų vieta Skaityk - Reaguok
Jei išdrįsi