Mocean Worker, senienos naujame kontekste

Štai ir atėjo proga jūsų klau­sos recep­to­riams pateikti vieną labai įdomų muzi­kinį kok­teilį, kurio sude­da­mo­sios dalys: modi­fi­kuo­tas senas geras jazz’as, swing’as plius šiuo­lai­ki­niai šokių aikš­te­lės rit­mai. Viską meis­triš­kai mik­suoja ir į vieną gerą svin­guo­jantį ritmą sudeda bar­me­nas, vardu Mocean Worker’is.

Po sla­py­var­džiu Mocean Worker(tariamas kaip “motion”), sle­piasi pro­diu­se­ris, muzi­kan­tas, voka­lis­tas Adam’as Dorn’as. Šio atli­kėjo susi­pa­ži­ni­mas su muzi­kine “vir­tuve” pra­si­dėjo jau paaug­lys­tėje, kai lai­mingo atsi­tik­ti­numo dėka teko pasi­su­kioti stu­di­joje šalia tokių jazz’o grandų kaip Mile Davis, David Sanborn, Luther Vandross, para­šius ger­bėjo laišką Marcus Miler’ui.

“Aš buvau taip suža­vė­tas Marcus vir­tuo­ziš­kumo, jog para­šiau jam laišką, PAMELUODAMAS, kad esu bosistas…Cha! Kažkur po 8 mėne­sių Marcus man paskam­bino ir pasakė, jog norėtų susitikti.” 

Visas šis keis­tas susi­ti­ki­mas užsi­tęsė dar tris metus, duo­da­mas labai daug muzi­ki­nės patir­ties, o kar­tais ir rei­ka­lau­da­mas tam tikrų aukų.

„Kai mano drau­gai links­mi­nosi mokyk­los išleis­tu­vių vaka­rė­lyje, aš tie­siog sėdė­jau stu­di­joje su Miles Davis” 

Vėliau Adam‘as Dornas stu­di­javo muziką Berklyje ir dirbo, pro­diu­suo­da­mas kitų atli­kėjų albu­mus. Vieno iš jų metu ir kilo min­tis pra­dėti savo solinę karjerą.

„Mano posū­kio tašku tapo , pro­diu­suo­tas, pran­cūzų atli­kė­jos Patricijos Kaas, albu­mas. Supratau, kad pro­diu­suo­ja­mame albume labai daug drum‘n‘bass‘o ir elekt­ro­ni­kos, į kurią buvau pra­dė­jęs gilin­tis. Taigi tuo pat metu apėmė supra­t­i­mas, jog įraši­nėju savo pir­mąjį solo albumą, o ne pro­diu­suoju jos albumą”(jos albu­mas nie­kada neišėjo.…..Mano išejo!.”

Pirmojo albumo pava­di­ni­mas “Home Videos from the Brain Forest” visiš­kai atsklei­džia home-​made dvasią.

Vėliau sekęs albu­mas “Mixed Emotianal Features” yra per­sunk­tas ganė­ti­nai nuo­bo­džiais drum’n’bass rit­mais, kuriais ir paremta didžioji dau­guma albumo dainų.

Nepaisant ganė­ti­nai niū­rios ir nuo­bo­džios elekt­ro­ni­kos, albume galima užčiuopti pir­muo­sius “ban­do­muo­sius” mik­sus su jazz’o elementais

kurių moty­vai panau­doti ir vėles­nėje kūryboje.

Trečiasis “Aural&Hearty” albu­mas kupi­nas ieš­ko­jimų, šoki­nė­jama nuo jazz’o iki išgry­nintų elekt­ro­ni­nių ritmų. Jaučiamas albumo neiš­baig­tu­mas, kai norima paro­dyti save, bet netu­rima aiš­kios min­ties, kurį kelią pasirinkti.

“Aš negir­džiu, kad kas nors kurtu tokių garsų įrašus, taigi aš lai­min­gas būti tuo vyruku” sako Dorn

Darbas “Enter the MoWo!” atsklei­džia visą Mocean’o Worker’io poten­cialą mik­suo­jant archy­vi­nė­mis jazz’o, swing’o, big beat’o nuo­tru­po­mis ir elekt­ro­ni­niais rit­mais. Galima drą­siai teigti, jog šiuo savo darbu atli­kė­jas atrado savo kryptį — sukūrė savo „vizi­tinę kortelę”.

Albumas irgi yra labai įvai­ria­ly­pis, bet labiau išbaig­tas, jame galima rasti ne tik sma­gių, linksmų kūri­nių, bet ir kelian­čių slo­gią nuo­taiką. Taigi šis albu­mas gali pasiū­lyti muziką visoms nuotaikoms.

„Šį kartą dau­giau norė­jau žaisti su gar­sais, kurie skam­bėjo seno­viš­kai, bet pri­sta­tyti juos nau­jame kon­tekste,” aiš­kina Dorna’as. “Ten yra melo­dijų, kurios pri­ke­lia muziką iš 1930-​ųjų, lyg Cab Calloway kurtu įrašus mūsų lai­kais. Ši muzika turėjo masinį susi­ža­vė­jimą, bet pag­rin­das jos buvo džia­zas. Tai pui­kus požy­mis to kokie buvo mano tiks­lai kol kūriau albumą.” — Mocean Worker

Su pas­ku­ti­niuoju albumu atli­kė­jas dar labiau pato­bu­lėjo ir iššo­kęs iš DJ‘ėjaus marš­ki­nė­lių subūrė grupę, kurios nariais tapo ir, buvęs moky­to­jas, bosi­stas Marcus Miller, trum­pe­tis­tai Herb Alpert ir Steven Bernstein, alto sak­so­fo­nas Cochemea Gastelum, bei voka­lai Morley ir Alana Da Fonseca.
Smagu, kad jau galima mėgau­tis atli­kėjo muzika kon­certų salėse, o ne tik šokių aikš­te­lėse. Beje, jei mano žinios nepa­se­nu­sios tai buvo žadama ir pas mus į senąjį žemyną užsukt.

“Aš tie­siog noriu, kad bet kuris pasi­leistų šį įrašą ir pra­leistų gerai laiką, pasi­mė­gautų, išsi­va­lytų namus, pri­si­gertų iki sąmo­nės nete­kimo, nesvarbu kas, vis­kas tinka.”

P.S.: Be viso to Mocean Worker tik­riau­siai gir­dė­jote tik to dar neži­no­jote tokiuose fil­muose kaip “Ir vel­nias dėvi Pradą” arba “Šešios pėdos po žeme”.

Rašė Duobės Svečias: Benamis.

Apie autorių:
Duobes Svecias
... Skaityti toliau > >
Šis įrašas publikuotas kategorijoje: Garsas
Tavo Komentarų vieta Skaityk - Reaguok
Jei išdrįsi
  • keturiosdienos
    gruodžio 18, 2008
    2:35 pm

    Labai pui­kiai. Graži muzika ir išsa­mus straipsnis.