Atostogų namelis Australijoje

Mane žavi archi­tek­tūra, kuri nuste­bina, įgyven­dina kokią uto­pinę ar fan­ta­s­tinę idėją. Dažnai archi­tekto ir užsa­kovo pokal­bis būna sudė­tin­gas, didžiau­sia laimė gauti pro­jektą, kurį gali išpil­dyti visiš­kai savo nuo­žiūra. Na, o kur gi dau­giau lais­vės gali gauti archi­tek­tas, jei ne kur­da­mas namą, kuriame žmonės daž­niau­siai ilsė­sis nuo įgri­su­sios kas­die­nės aplinkos.

Nuotraukoje mato­mas namas pri­ski­ria­mas 1980 — aisiais pra­si­dė­ju­siam post­mo­der­nizmo judė­ji­mui archi­tek­tū­roje pava­din­tam dekonst­ruk­cio­nizmo vardu. Jam būdin­gas formų skal­dy­mas, lau­žy­tos lini­jos, kurios iškraipo ir defor­muoja tam tik­rus archi­tek­tū­ri­nius ele­men­tus. Tokie pasta­tai atrodo chao­tiški ir nenuspėjami.

Šio ato­stogų name­lio bend­ras plo­tas 258 kvad­ra­ti­niai met­rai. Tai dviejų aukštų namas, kurį sudaro 10 funk­ci­nių zonų: prieš­kam­ba­ris, vidi­nis kie­mas, skal­bykla, lais­va­lai­kio ir žaidimų kam­ba­rys, trys mie­ga­mieji, sve­tainė, rytinė terasa ir šiau­rinė terasa.

Pati struk­tūra sukurta tai­kant „ori­gami” (japo­niš­kas popie­riaus lanks­tymo menas) metodą. Žiūrint iš skir­tingų rakursų ši archi­tek­tū­rinė forma panaši į kriauklę ar netgi spi­ralę. Vietovę supanti chao­tiška gamta tapo archi­tektų įkvėpimu.

Autoriai Rob McBride ir Debbie-​Lyn Ryan spal­vin­gos asme­ny­bės, ypač suži­bė­ju­sios pas­ku­tinį dešimt­metį. Kartu jie įkūrė kom­pa­niją McBride Charles Ryan, kuri dirba su ypač aukš­tos kai­nos ir koky­bės pro­jek­tais. Naudojamos pačios geriau­sios medžia­gos, nau­jau­sios tech­no­lo­gi­jos, ypa­tin­gas dėme­sys ski­ria­mas spal­voms ir dizainui.

Tokį sėk­mingą koman­dos darbą nulėmė ir tai, jog kole­gos baigė skir­tin­gas ir labai viena kitai svar­bias spe­cia­ly­bes: Rob McBridge — archi­tek­tūrą, Debbie Lyn-​Ryan — inte­rjero ir deko­ra­ci­jos dizainą. Taip pro­jek­tai išbai­giami iki galo tik McBride Charles Ryan būdinga kokybe.

Iš pirmo žvilgs­nio pažvel­gus į namo eks­te­rjerą, akis klai­dina krei­vos lini­jos, aštrūs kam­pai ir visų deta­lių tar­pu­sa­vio chao­tiš­ku­mas. Įdomu tai, jog nors šis kūri­nys yra tik­ras post­mo­der­nizmo pavyz­dys, tačiau atsi­grę­žiama ir į „kla­si­kinę” kom­po­zi­ciją. Visos patal­pos čia for­muo­ja­mos aplink cent­rinę erdvę — vidinį kie­melį. Šis pla­na­vi­mas ati­tinka Senovės Romoje nau­dotą prin­cipą, kai pasta­tas buvo for­muo­ja­mas apie malo­nu­mams, pasi­šne­ku­čia­vi­mams ir poil­siui skirtą vidinį kiemą — atrijų.

Interjeras glau­džiai susi­jęs su eks­te­rjeru, chao­tiška pastato forma padarė didelę įtaką gyve­na­mo­sioms patal­poms. Čia vyrauja mini­ma­lizmo dva­sia — pla­tūs nuo žemės iki lubų lan­gai, įlei­džian­tys kuo dau­giau švie­sos, erdvi sve­tainė, kurioje yra tik rei­ka­lingi bal­dai, jokios per­krau­tos atmos­fe­ros ir maž­mo­žių. Toks inte­rje­ras gali pasi­ro­dyti niū­rus ir šaltas mūsų krašto žmogui, tačiau šis Skandinavijoje atsi­ra­dęs sti­lius jau seniai užka­riavo Europą ir pamažu atsi­randa Lietuvoje.

Funkcines zonas ski­ria stik­li­nės ir mati­nės per­tva­ros. Į antrą aukštą paten­kama laip­tais deng­tais rau­dona danga — tai inte­rjero akcen­tas. Beveik kiek­vie­noje zonoje galima paste­bėti rau­doną spalvą — ši kont­ras­tuo­janti ir ryški spalva tik dar labiau pabrė­žia chao­tiš­kumą. Dar viena labai įdomi detalė — lan­gai. Eksterjere išsi­ski­rian­tys, bet visgi prie for­mos pri­de­rinti lan­gai, inte­rjere aki­vaiz­džiai paste­bimi. Mūsų akiai, pri­pra­tu­siai prie kvad­rato ar sta­čia­kam­pio for­mos langų, rombo ir netai­syk­lingų formų lan­gai mie­ga­muo­siuose atrodo itin nelo­giš­kai ir keistai.

Kad ir kokia atstu­mianti, nelo­giška ir keista gali pasi­ro­dyti namo idėja iš pirmo žvilgs­nio, visgi manau nei vie­nas iš mūsų neat­si­sa­kytų gali­my­bės pra­leisti jame savo ato­stogų laiko.

Apie autorių:

Aleksandr Pasevin
Alekandr Pasevin yra Art Pit kūrybinis strategas bei dizaineris, atsakingas už organizacijos meninius sprendimus. Aleksandras taip pat aktyviai domisi naujosiomis technologijomis, jų sąsaja su kūrybiškumu bei panaudojimu kultūrinės organizacijos veikloje. Aleksandras nemėgsta ilgų diskusijų bei svarstymų ir dažnai greitai išsako savo... Skaityti toliau > >