Beribis akiratis ir abstrakcija

Instaliacija “Corpo Onbroso”, 1993

Judy Pfaff nuste­bins ir tei­gia­mai nuteiks bet kokį, kad ir labai kri­tišką ar sno­bišką žmogų. Ši kūrėja įrašė save į šiuo­lai­ki­nio meno pasau­lio isto­riją prieš gerus du dešimt­me­čius, o jos darbų įvai­rovė ir tema­tika ste­bina dau­gybę kri­tikų, paty­ru­sių meni­ninkų ir dar tik pir­mus žings­nius žengian­čių jau­nuo­lių. Architektūra, skulp­tūra, dailė ir insta­lia­ci­jos — būtent toks pla­tus spekt­ras. Svarbu pažy­mėti ir tai, jog didžiau­sią dėmesį Judy Pfaff ski­ria būtent orga­niš­koms medžiagoms.

Skulptūra “Kėdės” (1989), medis, plie­nas, plastmasė

Išraiškingos skulp­tū­ros gali šoki­ruoti vaiz­duo­ja­mojo meno mylė­to­jus. Abstrakcija, inter­pre­ta­vi­mas ir neapi­brėž­tu­mas — tai prie­mo­nės, pade­dan­čios meni­nin­kei užmegzti pokalbį su žiūrovu. Tokius kūri­nius ste­bėti ir ana­li­zuoti gali atro­dyti sudė­tinga, tačiau reikšmė ir idėja paslėpta ne for­moje ar vaizde, bet pačio žmogaus pasau­lyje — jo pojū­čiuose judant po gale­riją ir ste­bint trans­for­muotą erdvę.

Judy Pfaff lai­koma insta­lia­ci­jos meno ir abst­rak­čios skulp­tū­ros pra­di­ninke. Jau 70-​ųjų pra­džioje Amerikoje, o ypač New York’e pra­si­dėjo dideli idė­ji­niai ir poli­ti­niai pasi­kei­ti­mai. Ypač daug buvo kal­bama apie formą, iškilo pag­rin­di­nės femi­nizmo idė­jos, ana­li­zuo­tas kitoks aplin­kos ir reiš­ki­nių suvo­ki­mas. Judy nebuvo femi­nistė, nekūrė femi­nis­ti­nio meno, tačiau nenei­gia, jog buvo įdomu skai­tyti kai kurių femi­nis­ti­nes idė­jas palai­kan­čių kri­tikų recen­zi­jas, ypač kai buvo lygi­nama, kokias reikš­mes turėtų ir kaip būtų ver­ti­nama jos kūryba, jei ji būtų vyras.

“Hangzhou” (2006), vaš­ki­niai dažai, tušas ir Crown Kozo popierius

Kūrėja įgavo baka­lauro išsi­la­vi­nimą Washington’o uni­ver­si­tete, vėliau tęsė magist­ran­tū­ros stu­di­jas gar­sia­jame Yale’io uni­ver­si­tete (ant­ras geriau­sių uni­ver­si­tetų pasau­lyje sąraše). Būtent Yale’yje sutik­tas dės­ty­to­jas eks­p­re­sio­nis­tas Al Held padarė didžiau­sią įtaką jos kūry­bai, supra­t­imui ir vertybėms.

“- Taigi, tu nau­joji kvaila blondinė?

- O tu kas — pastato sar­gas?” — toks buvo pir­ma­sis stu­den­tės ir nau­jojo dės­ty­tojo dia­lo­gas. “AL Held visuo­met rei­ka­lavo, jog netap­čiau ta kvaila blon­dine, jog klaus­čiau klau­simų. Tai buvo visiš­kai kitoks žmogus uni­ver­si­tete. Al Held net nebaigė vidu­ri­nės mokyk­los, 17 metų tapo jūrų pės­ti­ninku, jis mokėsi gyve­nimo gat­vėje, turėjo tikrą patirtį ir rėž­davo tie­siai ką gal­voja. Jis mokėjo žiūrėti į kūrinį, mokėjo išreikšti žodžiais ką mato, kri­ti­kuoti. Tai man labai padėjo, kadangi esu dau­giau impul­syvi kūrėja, sun­kiai moku susieti mąs­tymą su kūryba, nebu­vau mėgėja šnekėti ir dalin­tis min­ti­mis, Yale’yje buvau lai­koma atsi­sky­rėle turin­čia savo griežtą nuo­monę.” — ištrauka iš Richard Whittaker interviu.

“Buckets of Rain” (Kibirai Lietaus, 2006), insta­lia­cija sukurta po mylimo moky­tojo Al Held ir mamos mir­ties, abu mirė beveik tuo pačiu metu

Naudojamų medžiagų įvai­rovė ir skir­tinga tema­tika daž­nai pai­nioja net Judy Pfaff pažįs­ta­mus. Atsitinka taip, jog per paro­dos ati­da­rymą, išgirstu: “O, pui­kus kūri­nys Judy, o kas sukūrė šį?”.

Pirmą kartą atvy­kusi į New York’ą, ji visiš­kai netu­rėjo pinigų. “Reikėjo kaž­kaip vers­tis, taigi kiek­vie­nais metais išban­dy­da­vau vis po naują medžiagą ar įrankį”. Nusipirkusi aliu­mi­nio foli­jos, ji visus metus kur­davo iš foli­jos, po metų įsigy­davo vie­los ir kur­davo iš jos. Taip meni­ninkė per dau­gelį metų išmoko panau­doti dau­gybę skir­tingų medžiagų ir technikų.

“Dabar aš turiu dau­gybę įran­kių, medžiagų ir spalvų, žinau begalę būdų kaip nau­doti vie­nokį ar kitokį, man patinka pai­nioti ir derinti skir­tin­gas tech­ni­kas, nebe­rei­kia rink­tis tik vie­nos. Dažnai stu­den­tai manęs prašo paaiš­kinti, kaip pada­riau vieną ar kitą darbą, aš jiems sakau, jog jie turi medžiagą, terei­kia per­skai­tyti nau­do­jimo inst­ruk­ciją, paimti medžiagą į ran­kas ir šiek tiek pažaisti. Kol pats neiš­ban­dysi ir nepa­da­rysi klaidų — neiš­moksi.” — žurnalo “Art 21″ interviu.

Tokios insta­lia­ci­jos gali pasi­ro­dyti kaip “gyvas” gra­fi­kos ar tipogra­fi­jos dar­bas: plo­nos it tušu brėž­tos lini­jos, grakš­tūs užrai­ty­mai, chao­tiška tvarka. Pati kūrėja nemėgsta žodžio insta­lia­cija. Ji tei­gia, jog visuo­met kūrė skulp­tū­ras, tik jos labiau susi­ju­sios su supan­čia archi­tek­tūra. Šiais lai­kais viską norima pri­skirti insta­lia­ci­jai. Sukabinami trys paveiks­lai ir tai jau vadi­nama instaliacija.

Judy Pfaff kūrybą vien­kar­tinė, antrą kartą to paties nepa­ma­tysi, nepa­kar­tosi, nepa­jausi. Kol kas skulp­tūra vadinti šiuos kūri­nius dar neįp­rasta, dar nega­lime mąs­tyti taip abst­rak­čiai ir atvi­rai, links­tame prie api­brėž­tumo, pri­pra­tome, jog vis­kas gali būti paaiš­kinta, api­bū­dinta, suvokta..

Instaliacija ”.….all of the above” (vis­kas, kas virš), 2007, vynuo­gių vijok­liai, polis­ti­ro­las, gip­sas, (kli­juota) fanera, kabe­liai ir kt.

Tokiai kūry­bai svarbu vis­kas — erdvė, vieta, apšvie­ti­mas, rakur­sas, medžia­gos. Matyti viską iš karto, pla­nuoti iš anksto, derinti — tai ilgas ir neleng­vas dar­bas, kuriam pri­rei­kia mėne­sio, o kar­tais net pus­me­čio. Rezultatas stul­bi­nan­tis, nors tur­būt ne kiek­vie­nas iš mūsų pasi­ryžtų tokia kūryba pasi­puošti namus. Autorė ir pati tei­gia, jog pri­va­čių užsa­kymų negauna daug, žmonės labiau mėgsta paveiks­lus ir tipinę skulp­tūrą, kurios kūrėja vengia.

Visgi pri­pa­ži­nimo ir įver­ti­nimo ši kūryba sulaukė mil­ži­niško, eks­po­zi­ci­jos įvyko bene visuose didžiau­siuose pasau­lyje šiuo­lai­ki­nio meno muzie­juose. Kartais tokias deko­ra­ci­jas užsako spektakliams.

Daugiau auto­rės kūry­bos čia.

Aleksandr Pasevin
Apie autorių:
Aleksandr Pasevin
Alekandr Pasevin yra Art Pit kūrybinis strategas bei dizaineris, atsakingas už organizacijos meninius sprendimus. Aleksandras taip pat aktyviai domisi naujosiomis technologijomis, jų sąsaja su kūrybiškumu bei panaudojimu kultūrinės organizacijos veikloje. Aleksandras nemėgsta ilgų diskusijų bei svarstymų ir dažnai greitai išsako savo... Skaityti toliau > >
Šis įrašas publikuotas kategorijoje: Vaizdas
Tavo Komentarų vieta Skaityk - Reaguok
Jei išdrįsi
  • Marijus
    sausio 5, 2009
    9:17 pm

    tur­but natu­ralu, kad pri­va­ciu uzsa­kymu ji sau­lau­kia ne iin daug. su visa pagarba jos insta­lia­ci­joms, bet as asme­niskai nela­bai nore­ciau apsta­tyti namu, tokiais dide­liais meno kuriniais:)

  • Gintariusha
    sausio 5, 2009
    9:30 pm

    Na, jei turi dide­lius namus ir atskirą erdvę norė­tum skirti lais­va­lai­kiui su drau­gais ir poil­siui, tai manau galima būtų pui­kiai pri­de­rinti. Nors šiaip labiau manau tiktų klubų ar erd­vių ren­gi­niams interjerui.

  • Tomas.
    sausio 5, 2009
    10:22 pm

    tai nuo­stabu!
    O, kad turė­čiau tokia gali­mybe apsta­tyt namus tokiais meno kūri­niais.. ir sie­nas išgriaut nebūtų gaila :)

  • Gintariusha
    sausio 5, 2009
    10:28 pm

    smagu, kad patiko :)

  • L.
    sausio 7, 2009
    7:30 pm

    Galingi dar­bai! :}

  • Judita
    sausio 19, 2009
    4:53 pm

    sita Judy valdo.
    Fantastika.

  • cue
    vasario 18, 2009
    4:37 pm

    As apsales.Truksta zodziu :)

  • Gintarė Žitkevičiūtė
    vasario 18, 2009
    7:54 pm

    Darbai tik­rai unikalūs :]