Rune Guneriussen ir jo daiktų gentys

Egzistuoja bent kele­tas para­nor­ma­lių pasakų apie daik­tus ir jų keistą pasaulį. Gyvus daik­tus. Tokius, kurie mąsto, kal­basi, turi norų, jau­čia skausmą ir sugeba juok­tis. Kartais išties norisi tikėti, jog jei per ilgai deginsi lempą, ji pavargs ir supyks arba, kad įbrė­žus sta­lui skries­tuvu jis ims gar­siai klykti. Norvegų foto­gra­fas Rune Guneriussen man pri­mena daiktų darželio-​lopšelio auk­lė­toją, griež­tai pri­žiū­rintį tvarką nek­lus­nių auk­lė­ti­nių ban­doje, tačiau ne visada pasi­sten­giantį apsau­goti nuo supla­nuoto skan­di­ni­mosi fjorde.

Tai, ką pama­čiau neti­kė­tai susi­dū­rus su šio auto­riaus kūryba, pri­vertė stai­giai pakeisti kiek nega­ty­vią nuo­monę apie gam­tos arba/​ir pačių bui­tiš­kiau­sių daiktų foto­gra­fi­jas. Rune Guneriussen sugeba paversti jas gyvo­mis, tarsi ste­bė­tum besi­šne­ku­čiuo­jan­čius žmones (o iš tiesų – sta­li­nes lem­pas) miško pri­ei­gose. Čia daik­tai visa savo esybe sugeba gyventi pse­udož­mo­gišką, auto­riaus meis­triš­kai per­so­ni­fi­kuotą gyvenimą.

Apsnigtais Norvegijos kal­nais didin­gai žygiuo­jan­tys lempų būriai pri­mena pro­tė­vius vikin­gus. Laidiniai tele­fo­nai, nutrūkę nuo gyvybę palai­kan­čio šalti­nio, paei­liui brenda į van­denį arba dai­liai klau­sosi neži­nomo ora­to­riaus paskai­tos. Keletas jų pore­lių, ko gero, nuspren­du­sių, atsi­skirti nuo minios, arti­mai komu­ni­kuoja susi­kibę rage­liais, kol vaikšto ramia pakrante. Kovos, vyks­tan­čios kėdžių eise­nose. Bandos gaub­lių. Puošniausių švies­tuvų spie­čiai. Socialūs, besi­vys­tan­tys daik­tai atski­rose visuo­me­nėse, kur galioja savi­tos tai­syk­lės, pana­šios į sukur­tas žmonių.

Nuotraukoms mis­tiš­kumo bei didin­gumo sutei­kia spe­ci­fi­nis Norvegijos kraš­to­vaiz­dis, šaltumu pabrė­žian­tis situ­acijų siur­rea­lumą. Tačiau jame daik­tai neat­rodo sve­timi, jie tarsi pri­si­taikę gyventi natū­ra­lio­mis sąly­go­mis. Autorius tei­gia, kad pra­ėjo nema­žai metų pla­nuo­jant kiek­vieną kadrą. Ir nė vie­nas iš jų nėra sumon­tuo­tas kompiuteriu.

„This way of wor­king with instal­la­tions in nature, is a way of let­ting our envi­ron­ment take an impact on the art and the imagery.”(Šis darbo su insta­lia­ci­jo­mis gam­toje būdas yra kelias leisti mus supan­čiai gam­tai paveikti meną ir vaizdus.)

Pats Rune Guneriussen yra kilęs iš Kongsberg, Oslo apy­lin­kių, mokėsi foto­gra­fi­jos Surrey Institute of Art & Design Didžiojoje Britanijoje. Pradėjęs darbu vie­ti­niuose laik­raš­čiuose, karjerą tesė kur­da­mas foto­gra­finį meną ir yra suren­gęs nema­žai kolek­ty­vi­nių bei asme­ni­nių parodų.

Daugiau auto­riaus darbų rasite čia.

Apie autorių:

Aleksandr Pasevin
Alekandr Pasevin yra Art Pit kūrybinis strategas bei dizaineris, atsakingas už organizacijos meninius sprendimus. Aleksandras taip pat aktyviai domisi naujosiomis technologijomis, jų sąsaja su kūrybiškumu bei panaudojimu kultūrinės organizacijos veikloje. Aleksandras nemėgsta ilgų diskusijų bei svarstymų ir dažnai greitai išsako savo... Skaityti toliau > >