Šviestuvai gatvėje
Pastaruosius keletą metų mano akis ir dėmesį pritraukdavo vien minimalistinė architektūra bei dizainas, o posakiai “mažiau yra daugiau” ar “paprastumas tobulume” buvo vieninteliai gerbtini ir turintys išskirtinę prasmę. Todėl, likau nustebinta pati savęs, kai mano akis ir susidomėjimą patraukė Jorge Pardo — žmogus, kuriantis dizainą, tapybos darbus ir architektūrą, tačiau griežtai teigiantis, jog visa tai yra skulptūra. Niekada nemėgau visų spektro spalvų sudėliotų viename plote, o tuo labiau tarpusavyje maišomų negrynų, pastelinių atspalvių. Tačiau Jorge Pardo dėlionės patraukė savotiška atmosfera, išskirtinumu ir tarpusavio darna.
Paroda, instaliacijos, gyvenamojo namo interjero fragmentai
Nepaneigsi, jog menininko kūrybai būdingas minimalizmo ir modernizmo atspalvis, tačiau kūrėjo prizmė jį išskaido į savotiškus, dar neatpažintus ir nepripažintus niuansus. Pats Jorge teigia, jog kuriant negalvoja apie rezultatą, apie paveikslą, pastatą, lempą ar stalą — svarbiausia jam ryšys, tarpmedžiagiškumas ir komunikacija su žiūrovu.
“Įsidėmėkite, manęs nedomina, visiškai nedomina tapyba, kaip saviraiškos būdas; aš visuomet akcentuoju jungtis ir ryšius, kuriuos naudojant galima sukurti paveikslą. Aš negalvoju apie tikrąją paveikslo paskirtį ar formą. Aš integruoju į savo kūrybą kasdienybės akimirkas, taip sukurdamas jai emociją.” — teigia Jorge Pardo.
Interjero fragmentai
Labiausiai stebina autoriaus požiūris i skulptūrą. Skulptūra jis vadina viską — ir architektūrą, ir dizainą, ir tapybą, ir sukurtas instaliacijas. Jis teigia, jog jo mintyse visuomet yra skulptūra, tiesiog ji įgauna skirtingas formas ir technikos rūšis.
Ironiškas ir keistas incidentas nutiko 90-ųjų pradžioje, kai skulptorius buvo paprašytas surengti savo parodą viename Amerikos muziejų. Muziejaus kuratoriai nustebo išgirdę pageidavimą pastatyti namą. “Ką jūs turite omenyje namą? Viduje galerijos? — klausė sutrikę organizatoriai. “Ne, aš tiesiog noriu pastatyti namą, tai bus mano skulptūra” — atsakė idėjos savininkas. Žinoma, projektas buvo sustabdytas, kilo daug ginčų, argi turėtų galerija skirti lėšas tam, jog menininkas pasistatytų sau gyvenamąjį būstą? Kai kuriems tai atrodė akiplėšiška ir nepateisinama, tačiau po keleto metų, daugybės diskusijų ir kalbų, kūrėjas visgi įgyvendino savo sumanymą, žinoma, vien galerijos skirtų lėšų nepakako…
Skulptūra, įsiterpusi į ežero gyvenimą
Nemažiau kūrybingą, nors iš akies labai paprastą kūrinį matote nuotraukoje. Jorge buvo pakviestas sukurti skulptūrą poilsio zonoje prie didelio nuostabaus ežero. Pavažinėjęs dviračiu ir pasižvalgęs po vietovę, vyras nusprendė, jog nori savo skulptūrą matyti ne kur kitur, bet ežere. Rezultatas panešėjo į ilgą medinį tiltą ir apžvalgos aikštelę liepto gale. Tiesiai į ežero vandenį vedančių laiptų nuokalnė, priversdavo lankytojus judėti paslaptingais ratais, kitaip išvengti spūsties ir prasilenkti buvo nelabai įmanoma.
Fragmentas iš namo interjero
Grįžtant prie skulptūros “Gyvenamasis namas sau” idėjos, po projekto įgyvendinimo, ši gyvenama skulptūra keletą savaičių buvo atvira lankytojams, veliau Jorge čia apsigyveno kartu su savo šeima. Taip jo skulptūra gyveno kartu su žmogumi ir keitėsi.
Visai neseniai buvo sugalvota padaryti atvirkščiai, 90-aisiais įgyvendintas ir lankytojams atviras namas buvo perkeltas į galeriją. Rezultatą matote nuotraukoje — principas labai paprastas, kūrėjas tiesiog perkėlė savo gyvenamosios aplinkos detales į ekspozicijų salę. Taigi, skulptūros gyvenimas tęsiasi, jos transformacijas galite išvysti MOCA — šiuolaikinio meno muziejuje Majamyje.
Fragmentas iš interjero
Jorge Pardo labai subtiliai žaidžia su meno ir dizaino sąvokomis, balansuoja ant ribos taip dažnai sukeldamas aršias kritikų ir žiūrovų diskusijas.
- Kaip galėtum paaiškinti, kuo tu užsiimi kaip menininkas?
- Menas yra nuobodus ir mažai kam suprantamas, specifinis. Būti menininku, turėti menininko karjerą, eksponuoti savo kūrybą galerijose — nelabai mane dominanti siekiamybė. Aš turiu savo galeriją, taigi neesu visiškai nesilaikantis sistemos. Projektai, kurie kalba ir daro problemas pasaulyje yra įdomūs. — Loud Paper interviu.
Jorge Pardo dažnai gauna užsakymus pertvarkyti erdvę, paversti ją patrauklesne, labiau lankoma ir originalesne. Pats autorius teigia, jog negalėtų gyventi “baltame kube”, turbūt todėl ir jo sukurtiems interjerams būdingos dinamiškos formos, žaismingos spalvos, lanksčios figūros ir raitytos linijos. Dar viena jo silpnybė — šviestuvai, kuriuos jis irgi traktuoja kaip skulptūras. Kubiečio kolekcijoje jų išvysite labai skirtingų. Dar reikėtų pridurti, jog menininkas gyvena Los Angele ir New Yorke, pats kilęs iš Kubos. Taigi, jeigu ir jūs gyvenate minimalistinėmis idėjomis ir Le Corbusier ar Mies van den Rohe ideologija, manau šio kubiečio darbai praplės akiratį ir leis iš naujo prisiminti spalvas.
Menininkas sukūrė ir valties dizainą
gegužės 6, 2009
1:07 pm
Neviska gerai supratau, bet ydomu buvo pasiskaityti ;)