Video Įkvėpimo epilogas

Interviu su pag­rin­di­niu orga­ni­za­to­riumi Aliu Levinsku ir kitais

Visai nese­niai pasa­ko­jome jums apie kūry­bin­gumo dirb­tu­vių užku­li­sius, šį kartą papa­sa­ko­sime kaip vis­kas bai­gėsi ir pri­sta­ty­sime sukur­tus dar­bus. Visų pirma kri­tiš­kiems skai­ty­to­jams norė­čiau pri­durti, jog dar­bui daly­viai tetu­rėjo 4 valan­das, be to dau­ge­lis buvo nepa­žįs­tami, todėl didesnė esmė dirb­tu­vėse buvo pats bend­ra­vi­mas, dar­bas koman­doje ir kūrimo pro­ce­sas, rezul­ta­tas liko ant­roje vie­toje, nors, mano manymu, kai kuriems abu pasi­sekė vie­no­dai gerai.

Unikali buvo dirb­tu­vių ren­gi­nio pra­džia — visi pamažu pra­dėjo rink­tis, kas labai punk­tu­alūs net anks­tyvi, kas pavė­lavę. Kadangi netu­rė­jome spe­cia­lių ofi­cia­liųjų dalių ir struk­tū­ri­nių planų, pra­džia buvo gana chao­tiška. Bet pamažu erdvė visus pri­si­jau­kino, pri­si­sta­ty­mai padėjo susi­pa­žinti, o idė­jos — kibti į darbą.

Vienas iš dirb­tu­vėse sukurtų video filmų

Maloniausias jaus­mas buvo sustoti minu­tė­lei ir ste­bėti visą vyksmą — kam­ba­rių kam­puose susi­spie­tu­sios žmonių gru­pės, pate­fono lie­džiama muzika, vaf­lių kva­pas (ačiū Martynai) ir dau­gybė skir­tin­giau­sių įran­kių. Kas galėtų pagal­voti, jog fil­muoti galima kalei­do­s­kopu? Arba pro­jek­to­riaus skaid­res lyg atsi­mi­ni­mus sklai­dyti kny­gos lapuose? Tokios ir pana­šios idė­jos buvo rea­li­zuo­ja­mos dul­kių pil­nuose „Vartų” rūsiuose.

Žaidi­mai su pro­jek­to­riumi ir atsiminimais

Į die­no­tvarkę buvo įtraukta ir per­trauka, kai visi kartu turė­jome išlysti iš savo dirb­tu­vių ir keliauti į die­nos šviesą. Po per­trau­kos ir pokal­bių visi vėl kibo dirbti. Galiausiai var­pai jau mušė aštuo­nias ir atėjo lai­kas vėl susi­burti kartu ir pasi­žiū­rėti rezul­ta­tus. Įvyko tik­rai įdomi sin­tezė — visą dieną dirbę kūrė­jai patys sau tapo ir pub­lika. Peržiūra pasi­suko neti­kėta linkme, viena iš gru­pių net surengė visus užhip­no­ti­za­vusį per­for­mansą, kuriame į dar­nią visumą susi­jungė žmogaus kvė­pa­vi­mas, flei­tos gar­sai ir video menas. Vėliau turė­jęs įvykti užda­ry­mas su muzi­kan­tais pasi­rodė nema­žiau kūrybiškas.

Video fil­mas “Sienos kvėpavimas”

Taigi, vasa­rio 28 diena sutal­pino tik­rai daug turi­nio. Kai pra­dedu gal­voti apie įspū­džius — jų atrodo per daug. Akcentuoti gal norė­čiau tik tiek, jog tik­rai malonu ir smagu, kai žmonės susi­renka kurti ne dėl kaž­ko­kių komer­ci­nių tikslų, bet tik dėl idė­jos. Tokioje atmos­fe­roje ir gru­pėje net neku­rian­tis žmogus gali pajusti įkvė­pimą ir įsivaiz­duoti kaip „kont­ro­lie­rius turi foto­gra­fuoti kartu su pagautu zui­kiu”, „o, šlavėja ana­li­zuoti aplinką su skulp­to­riumi”. Na tikiuosi jums patiks video fil­mai ir gal­būt kitą kartą pri­si­jung­site prie mūsų.

Filmavimui nau­do­tas kaleidoskopas

Dirbtuvės per prizmę

Daugiau infor­ma­ci­jos apie ren­gino eigą ir atei­ties pla­nus čia.

Apie autorių:

Gintarė Žitkevičiūtė
Gintarė Žitkevičiūtė yra Meno Duobės projektų kuratorė bei tinklaraštininkė, besidominti įvairiomis su kūrybiškumu susijusiomis tematikomis. Savo darbo strategijoje ji mėgsta gerą planavimą, dėmesį projektui, gilinimąsį į tematiką. Gintarės nuomone dirbti negalima su bet kuo, kurdama projektus ji kruopščiai renkasi žmones ... Skaityti toliau > >