Darbas ir linksmybės prie Masčio. Inspiracija 2009

Inspiracija 2009, Eco cul­ture in furniture

Kol meno duo­bėje vyko aršūs gin­čai apie tik­rąjį ir netik­rąjį meną, mes sve­čia­vo­mės šio savait­ga­lio cen­tru tapu­siuose Telšiuose. Atvažiavome ste­bėti eko dirb­tu­vių, susi­pa­žinti su čia kurian­čiais ir gyve­nan­čiais. Kol mūsų “kul­tūra” “puo­se­lė­jama”, bru­kama ir giriama didžiuo­siuose mies­tuose, įvai­rūs ini­cia­to­riai orga­ni­zuoja ren­gi­nius, kurių jau turime po 3 ar 4 per dieną (nekal­bant apie savait­ga­lius), skam­bios bur­nos šaukia apie didžiuo­sius mies­tus ir jų bend­ruo­menę, kurios nebuvo ir nebus mies­tams vis ple­čian­tis, o suva­žia­vu­siems iš visos Lietuvos “mies­te­lė­nams” des­pe­ra­tiš­kai kraus­tan­tis iš vieno miesto kampo į kitą, mažieji Telšiai turi viską ko rei­kia papras­tam, kurian­čiam ir nuo­šir­džiam miesto žmogui: arti­mai bend­rau­jan­čius ir vie­nas kitą pažįs­tan­čius gyven­to­jus, gamtą, ramybę, jau­kumą ir žinoma dai­lės aka­de­miją, kitaip vadi­na­mus “dai­lio­kus”, kurie tapo miesto deko­ra­to­riais ir aktyvistais.

Atvykome pir­moje die­nos pusėje, kai vai­s­kiai švietė saulė, mus pasi­tiko drau­giška orga­ni­za­torė Kristina. Pirmąjį įspūdį padarė dai­liokų aplinka, bend­ra­bu­tis vos dvi­de­šimt žings­nių nuo ežero, apsup­tas ber­žais ant kurių šakų pui­kuo­jasi čia besi­mo­kan­čiųjų batai. Darbo dirb­tu­vės ir patal­pos, kur vyksta paskai­tos taip pat šalia, kokia minutė nuo bend­ra­bu­čio, vie­ti­niai iš karto pra­dėjo juo­kauti kaip ateina į paskai­tas apsi­siautę cha­la­tus su puo­de­liu kavos ran­kose, pasi­svei­kina ir apsi­sukę eina atga­lios pusryčiauti.

Batų medis

Vėliau buvome per­duoti į pas­ku­ti­nes die­nas dai­lės aka­de­mi­joje skai­čiuo­jan­čio Ramunio ran­kas, kuris mums pra­vedė eks­kur­siją po bend­ra­butį, o dar vėliau padėjo atpa­žinti ir miesto kodus, kurie išdės­tyti Telšių erd­vėje — visame sena­mies­tyje galima rasti stu­dentų dip­lo­mi­nius, nuo meškų lai­kan­čių pasaulį iki 5cm nykš­tuko ink­rus­tuoto vie­ti­nės Maximos sie­noje, be abejo rei­kia žinoti kelią. Ramunius jį pui­kiai žinojo, iš Šiau­lių į Telšius atva­žia­vęs stu­di­juoti vai­ki­nas, ne tik supa­žin­dino mus su miesto koduote, bet ir pri­statė čia pasi­reiš­ku­sių pavar­des, idė­jas, netgi biog­ra­fi­nius fak­tus. Jis ypač didžia­vosi bend­ra­bu­čiu, kurį api­pa­vi­da­linti dai­lio­kai išsi­ko­vojo teisę patys, visos sie­nos api­p­ieš­tos nuo­sta­biais gra­fiti dar­bais, kai kur išpurkšti tra­fa­re­tai bei pri­tai­ky­tos kito­kios technikos.

” Niekur neva­žio­čiau iš Telšių, lik­čiau gyventi čia, jei tik čia dau­giau kas vyktų. Viską orga­ni­zuo­ja­mės patys, turime ir savo gale­riją, visgi ren­gi­nių ir kito­kios veik­los trūksta, todėl kar­tais važiuoju pra­si­blaš­kyti į dides­nius mies­tus.” — pasa­koja Ramunius, kitais metais pla­nuo­jan­tis magistrą tęsti Vilniuje.

Vaizdas pro bend­ra­bu­čio langą, žiemą čia būna dai­liokų čiuo­žykla. Masčio ežeras

Na ką gi, grįž­kime prie mūsų pag­rin­di­nio tikslo — eko dirb­tu­vių. Dalyvių buvo 30, visi burtų keliu suskirs­tyti į 5 gru­pes. Dalyvavo čia ir Vilniaus, ir Kauno, ir Telšių stu­den­tai — pag­rin­di­nis tiks­las iš šiukš­lių sukurti baldą ir pri­kelti panau­dotą daiktą ant­ram gyve­ni­mui. Pagrindinės medžia­gos buvo bute­liai uoliai rinkti prieš ren­gi­nius, iš vie­ti­nio auto­ser­viso gau­tos auto­mo­bi­lių padan­gos, kom­pak­ti­niai dis­kai ir kar­to­ni­nės dėžės. Kiekviena iš gru­pių rin­kosi vieną arba dvi medžiagas.

Akimirka iš dirb­tu­vių, grupė dir­banti su plas­ti­ki­niais buteliais

Vaizdas buvo tik­rai ver­tas dėme­sio. Čia vyko dirb­tu­vės tik­rąja to žodžio prasme. Studentai dirbo dai­liokų kla­sėse, visi dul­kini jie karpė, kli­javo ir defor­mavo turi­mas šiukš­les, kart­kar­tė­mis išlįs­davo į itin sau­lėtą dieną pabend­rauti ir surū­kyti vieną kitą ciga­retę, vėliau vėl ner­davo į pil­nus šiukš­lių kam­ba­rė­lius. Labiausiai nuste­bino viską gau­bianti anar­chija. Jokių dary­kite, eikite, tokią tokią valandą tas ir tas, jokio regu­lia­vimo, jokių tvar­ka­raš­čių — kiek­viena grupė darė ką norėjo, buvo kur norėjo, iš pra­džių buvo net sudė­tinga pri­prasti prie tokios lais­vės, atrodo, kas, kur, kaip, kada, tačiau vėliau atsi­pa­lai­da­vome ir mes, tie­siog slam­pi­nė­jome aplink, nesi­steng­dami kažko pešti ar nupešti, bet mėgau­da­miesi aki­mir­ko­mis ir gra­žia sau­lėta pava­sa­rio diena.

Akimirka iš dirb­tu­vių, pag­rin­dinė medžiaga — padangos

Pirmojo baldo išban­dy­mas — hamakas

Na štai pir­moji grupė įgyven­dino savo idėją ir kartu su kitais traukė į pakrantę. Hamakas iš padangų ant kurio gali susėsti ir mažiau, ir dau­giau žmonių, į paro­dos erd­ves neper­si­kėlė, bet liko čia ir papildė dai­liokų aplinką. Beje po nepil­nos valan­dos jau matėme ant jo besi­su­pan­čius vietinius.

Atėjo vaka­ras, mes jau buvome susi­pa­žinę su mies­te­liu ir jo žmonė­mis, o Kristina pasakė, jog visi rink­si­mės ket­vir­tame aukšte. Galiu pri­pa­žinti, jog vaka­rinė dalis buvo dar labiau ste­bi­nanti ir įsimin­tina. Dailiokai nešėsi iš kam­ba­rio fote­lius, kiti sėdo ant grindų ir bend­ravo, o po kori­do­rių visur bėgiojo bei su visais svei­ki­nosi pelenų spal­vos šuo Lila. Vėliau suskambo muzika — įvai­riau­sių sti­lių mišinys.Visi trypė kiek galėjo, kar­tais atrodė, jog medi­nės grin­dys tie­siog įlūš. Buvo smagu ste­bėti tokį gyve­nimą, dai­lio­kai tei­gia, jog “bara­kas” jų pag­rin­dinė gyve­nimo, links­mi­ni­mosi, susi­ti­kimų ir bend­ra­vimo vieta.

Vakarėlis kori­do­riuje ir šuo Lila

Beveik pary­čiais grį­žome į kam­ba­rius, par­pėme beveik ligi popie­tės, gry­nas oras ir ramybė tie­siog užbūrė. Vėliau visi ir vėl susi­rinko kartu, atėjo metas pri­sta­tyti savo dar­bus dai­lės gale­ri­joje. Susirinko čia ir vie­ti­nių gyven­tojų, ir moki­nių, gru­pės pri­statė savo idė­jas ir bal­dus, kaip visada tokiuose paban­dy­muose koks nors bal­das neat­laiko, taip atsi­tiko ir šį kartą, gavome progą sma­giai pakva­toti. Bet kokiu atveju idėjų buvo tik­rai įdomių, dau­giau­sia bal­dai ant kurių patogu sėdėti, pri­tai­kyti lauko erd­vėms, manau jie pui­kiai derėtų prie vasarą vyks­tan­čių fes­ti­va­lių, lauke ren­giamų kon­fe­ren­cijų ir renginių.

Akimirka iš paro­dos, lentyna

Viena mūsų manymu įspū­din­giau­sių ir kūry­bin­giau­sių idėjų — len­tyna iš padangų. Daugelis tokia len­tyna buvo tie­siog suža­vėti, siūlė idė­jas kaip ją api­pa­vi­da­linti spal­vo­mis, arba papuošti visą savo kam­ba­rio sieną. Šis bal­das pasi­rodė ne tik prak­tiš­kas, bet ir labai deko­ra­ty­vus inte­rjero elementas.

Darbų pri­sta­ty­mas

Buvo čia kėdu­čių iš bute­lių, sūpuoklė, įvai­riau­sios tal­pos, pakaba ir net plas­ti­ki­nis vyru­kas vardu Vytas. Visi kartu pasi­džiaugę rezul­ta­tais, įsiam­žinę ir pri­statę savo dar­bus, nuspren­dėme pas­ku­tinę popietę pra­leisti vie­ti­niame bare “Pakrantė”. Čia dar kartą vis­kas buvo apkal­bėta bei atsi­svei­kinta su itin žemo­mis Telšių mies­te­lio kai­no­mis. Toliau dirb­tu­vėse sukurtų darbų paroda keliaus į Kauną ir Vilnių.

Telšių mies­tas

Dienos pra­leis­tos Telšiuose buvo tik­rai uni­ka­lios, buvo malonu susi­pa­žinti su nau­jais žmonė­mis, pajusti mažo miesto dva­sią ir gyve­nimą. Nei vie­name pas­ku­ti­niu metu lan­ky­tame ren­gi­nyje nebu­vau nuste­binta taip kaip čia, ta laisvė ir savo­tiška anar­chija tik­rai labai uni­kali, tarsi per­tei­kianti tikrą kūry­bos pasau­lio dva­sią ir būtį. Niekam čia labai nerū­pėjo pavar­dės, parei­gos ir viso­kie sta­tu­sai, visi kartu tie­siog kūrė, atsi­pa­lai­davo, links­mi­nosi, trypė ir dali­nosi. Dėkojame Kristinai, Ramuniui ir visiems kitiems, kurie mums suteikė gali­mybę pasi­sve­čiuoti ir pažvelgti iš arčiau į savo gyve­nimą. Tikimės, jog tokios idė­jiš­kos ini­cia­ty­vos ir maži mies­tai vis daž­niau taps mūsų Meno Duobės pag­rin­di­nė­mis temo­mis, o vien komer­ci­niai ir mate­ria­li­nės nau­dos sie­kian­tys reiš­ki­niai ilgai­niui bus visiš­kai išstumti. Linkime Telšiams sėkmės!

Dirbtuvių daly­viai ruo­šiasi namo

Akimirka iš paro­dos pri­sta­tymo, len­tyna iš padangų

Akimirka iš paro­dos pristatymo

Dėžė ant ratukų, daik­tams susidėti

Kelmai sėdėti, paga­minti iš plast­ma­si­nių butelių

Fragmentas iš parodos

Baldas lauko erdvėms

Hamako išban­dy­mas

Lentynos gamyba

Pertraukėlė

Mūsų gidas Ramunius