Kur susitinka realybė, fantazija ir haliucinacijos

Šian­dien vis daž­niau išgirs­tame apie talen­tin­gus Japonijos meni­nin­kus, kurie gerai įsitvir­tinę šiuo­lai­ki­nio meno sce­noje. Kas tie meni­nin­kai, kurie daž­niau­siai links­niuo­jami ir kokią jie įtaką padarė šiuo­lai­ki­niam menui? Straipsnyje pri­sta­ty­siu japonų kil­mės tapy­toją, skulp­torę bei rašy­toją Yayoi Kusama, įnešu­sią nemažą įnašą į meno pasaulį.

Vienas bran­giau­sių paveikslų meno isto­ri­joje, sukur­tas meni­nin­kės — moters, yra 2008 metais lap­rik­čio 12 dieną par­duo­tas japo­nės Yayoi Kusama dar­bas už dau­giau negu pen­kis mili­jo­nus JAV dole­rių. Tą dieną „Christie’s New York” auk­cio­nas nepar­davė nei Andy Warholo nei Francis Bacono darbų.

Yayoi Kusama yra japonų kil­mės meni­ninkė, pasau­lyje žinoma kaip „Taškelių prin­cesė”, piešti pra­dė­jusi nuo dešim­ties metų. Ji padarė didelę įtaką meno pasau­liui, net yra įvar­di­nama kaip pir­moji japonų kil­mės post­mo­der­nizmo atstovė. Kritikai jos kūry­boje randa mini­ma­lizmo, femi­nizmo, siur­rea­lizmo, abst­rak­taus eks­p­re­sio­nizmo ir pop meno bruožų. Yayoi Kusamą nuo mažų dienų apim­davo haliu­ci­na­ci­jos, kurias lydė­davo sun­kios per­se­kio­jan­čias min­tys apie savi­žu­dybę. Kusama atrado vadi­na­muo­sius „polka dots” („bur­bu­liu­kai”, „žirniu­kai”), kurie tapo jos ski­ria­muoju ženklu. Kaip tei­gia meni­ninkė, šie taš­ke­liai ateina tie­siai iš jos haliu­ci­na­cijų. Žali, rau­doni, gel­toni, jie gali sim­bo­li­zuoti ir žemę ir mėnulį ir saulę.

“Vieną dieną aš žiūrė­jau į rau­doną gėlės frag­mentą stal­tie­sėje, ir tuo metu kai gerėjausi, pama­čiau tą patį frag­mentą den­giant lubas, lan­gus ir sie­nas, ir paga­liau visą kam­barį, mano kūną ir visatą. Jaučiausi, tary­tum pra­dė­jau nykti, suk­tis bega­ly­bėje, ir suma­žėti iki nebū­ties. Kadangi supra­tau, jog tai vyko ne mano vaiz­duo­tėje, labai išsi­gan­dau. Žino­jau, kad turiu pabėgti nuo šių rau­donų gėlių kerų. Aš des­pe­ra­tiš­kai bėgau į viršų laip­tais. Laiptai žemiau manęs pra­dėjo kri­sti, ir aš griu­vau, pasi­temp­dama kulkšnį.” — vie­name inter­viu pasa­kojo menininkė.

Būdama 27 metų mer­gina išvyko į JAV, čia ji pra­dėjo savo karjerą. Ji grei­tai tapo avan­gar­di­nio judė­jimo lydere, orga­ni­zavo keis­tus happening’us gerai žino­mose vie­tose, tokiose kaip Centrinis Parkas ar Bruklino til­tas, bodypainting’o , mados fes­ti­va­lius, demonst­ra­ci­jas prieš karą Vietname. Menininkė bend­ra­dar­biavo su Andy Warhol, Jasper Johns, Claes Oldenburg.1969 metais pateko į „New York Daily News” pirmą pus­lapį, nes įsibrovė į Modernaus meno muzie­jaus skulp­tūrų sodą kartu su nuo­gais bend­ra­žy­giais surengti “Didžiąją Orgiją, kuri Žadina Mirusiuosius”, tačiau visi buvo sulai­kyti poli­ci­jos. New York’e meni­ninkė atsi­dėjo dar­bui, kūrė vie­nos, dviejų spalvų abst­rak­čius paveiks­lus. Apsėsta min­ties apie „pasau­lio sunai­ki­nimą” ji imda­vosi vis dides­nių drobių. Jos kolia­žai, skulp­tū­ros, paveiks­lai, visi turėjo šiuos bruo­žus : raš­tus ir pasikartojimą.

Į Japoniją meni­ninkė sugrįžo po dau­giau negu pen­kio­lika metų, išgar­sė­jusi, tačiau sun­kiai ser­ganti. Šian­dien ji gyvena Tokijo psi­chiat­ri­nėje kli­ni­koje, netoli savo stu­di­jos, kurioje kiek­vieną dieną inten­sy­viai dirba. Yayoi Kusama yra pasa­kusi : „Jei ne menas, jau seniai būčiau nusi­žu­džiusi”. 1973 metais ėmė rašyti, sukūrė nemažą skai­čių nove­lių, kurias kri­ti­kai sutiko tei­gia­mai. 1993 metais buvo pakviesta atsto­vauti Japoniją Venecijos bie­na­lėje. Taip pat yra sukū­rusi video filmų, apran­gos kolek­ciją. Yoko Ono tei­gia, kad Yayoi Kusama yra jos įkvė­pimo šaltinis.

Rašė Duobės vie­š­nia: Salomėja Norvilaitė.