Viename interviu Mark Sandman prisipažino, kad norėtų Morphine matyti pristatomą kaip tiesiog gerą rock’o grupę, grojančią užkabinančias dainas. Ir tik vėliau būtų paminimas jų neįprastas instrumentalas. Taigi Morphine — puiki grupė, per keletą minučių galinti sukurti bohemišką, dūmuose skendinčio kabako atmosferą. Ir… grojanti visiškai be gitarų.
“Empty Box”
“Morphine”
Grupės istorija prasidėjo 1989-aisiais metais, kai ištikimiausi post punk’o fanai tebedėjo viltis į The Cure ir Talking Heads, o pasaulis jau ruošėsi pop rock’o bangai. Tuo metu kitoje Atlanto pusėje Mark Sandman (bosas ir vokalas) ir Dana Colley (saksofonas) įkūrė Morphine. Netrukus prie jų prisijungė būgnininkas Billy Conway ir grupė pradėjo įrašinėti debiutinį albumą, pasirodžiusį 1991 m. Tai tapo galvos skausmu muzikos kritikams, kurie nežinojo, kaip įvardyti sodrų jazz-bluess-rock Morphine skambesį. Čia išeitį surado pati grupė, vieno interviu metu sugalvojusi sau žanrą — low rock’ą. Ir neprašovė: Sandman’o baritonas, slaidinis dviejų stygų bosas bei baritono ir tenoro saksofonai (kuriais Colley grojo vienu metu) skambėjo ypatingai žemai.
[audio:http://www.fileden.com/files/2009/4/11/2399263/04%20all%20wrong.mp3]
“All wrong”
Pati grupė, rodos, nesureikšmino to, kad groja rock’ą be gitarų. Anaiptol, Sandman’as koncertų metu saksofonistą Dana Colley pristatinėdavo kaip pagrindinį gitaristą. Pats Colley pasakojo, kad jam, kaip muzikantui, didžiausią poveikį padarė būtent gitaristai, tokie kaip Frank Zappa ir Billy Gibbons. „Norėjau groti taip, kad mano saksofonas skambėtų kaip jų gitaros” — teigė Colley visiškai rimtai. Ir kaip bebūtų keista, jam tai neblogai sekėsi.
Kukli pirmojo albumo „Good” sėkmė paskatino jau po metų išleisti antrąjį, pavadintą „Cure for Pain”, ir leistis į gastroles. Grodami po keletą naktų iš eilės naktiniuose klubuose, Morphine iškart laimėjo klausytojų simpatijas. Energija, lyg scenoje būtų ne trio, o simfoninis orkestras, ironiški autobiografinių motyvų pilni dainų tekstai ištrynė ribą tarp Sandman’o ir klausytojų pasąmonių. Nors grupės “frontman’as” yra teigęs, kad Morphine — tai užuomina į graikų mitologijoje egzistuojantį miego ir sapnų dievą Morfėjų, klausantis jų dainų daug artimesnė sąsaja atrodo morfijus. Morphine nekankino apsvaigusių fanų abstinencija: 1995 m. pasirodė trečiasis albumas „Yes”, o 1997 m.- „Like Swimming”.
[audio:http://www.fileden.com/files/2009/4/11/2399263/05%20candy.mp3]
“Candy”
Pastarasis albumas Morphine atnešė tarptautinį pripažinimą ir grupė persikėlė per Atlantą. Laikydamiesi savo „2 metai — albumas” taisyklės, 1999 m. pradžioje Morphine baigė įrašinėti paskutinįjį albumą „The Night”. Albumas išsiskyrė gausesniu instrumentų arsenalu (įrašuose girdimi violončelė ir pianinas), tačiau tamsus, minimalistinis saksofono prisotintas garsas išliko skiriamuoju grupės ženklu.
Mark Sandman
[audio:http://www.fileden.com/files/2009/4/11/2399263/06%20a%20head%20with%20wings.mp3]
“A head with wings”
Tais pačiais metais koncerto Italijoje metu, Sandman’as scenoje patyrė infarktą ir mirė nespėjus pasiekti ligoninės. Likę grupės nariai iškart nutraukė koncertinę veiklą, leisdami suprasti, kad Sandman’as buvo nepakeičiamas. Albumas “The Night” oficialiai buvo išleistas jau po “frontman’o” mirties.
Mark Sandman
Per visą gyvavimo laiką Morphine liko ištikima savo unikaliam žemam skambesiui. Trio suderino nuoširdumą su novatoriškumu, erdvumą su minimalizmu. Praėjus dešimtmečiui nuo grupės išriimo, Morphine išlieka muzika, kurios besiklausantį įsvaizduoju Jim Jarmusch. Kas žino, kiek dar menininkų galėjo įkvėpti šis savitas trio.
Mark Sandman
Mark Sandman
Mark Sandman
Paruošė: sputnik
balandžio 11, 2009
1:06 pm
Labai žmogiška grupė.
balandžio 14, 2009
8:32 pm
Kaip užkabino mane.… :]
balandžio 15, 2009
8:53 am
“grojanti visiškai be gitarų.” O bosas tai tipo ne gitara ? :D
balandžio 15, 2009
2:07 pm
Dvistygis Sandman’o sukonstruotas bosas, kurio net stygos vienodos, nelabai gitara mano ir užsienio žiniasklaidos nuomone. (:
balandžio 15, 2009
3:44 pm
Keista ta tavo nuomone, pats teigi “Dvistygis Sandman’o sukonstruotas bosas” — tai jei visgi tai yra bosas kaip tu teigi tai reiskias tai yra gitara :)
FYI: Mark Sandman — 2-string slide bass, vocals, organ, tritar (3-string slide guitar), guitar, piano.
Morphine’s instrumentation was quite unusual: Sandman’s primary instrument was a two-string bass guitar (with both strings usually tuned to a 5th or octave interval) played with a slide; however, on the group’s records he added touches of guitar, piano, electronic organ, and other self invented guitar instruments such as tritar (three stringed guitar)
balandžio 15, 2009
3:57 pm
Na, aš galėčiau pakopinti, kur jie yra pristatomi kaip guitar-less trio, bet tiek to.
Aš teigiu, kad tai greičiau Sandman’o išrastas instrumentas, nei įprasta gitara. O rašydama “be gitarų” ir turėjau omenyje tas mums įprastas šešiastyges gitaras. Gal ir tavo tiesa, reikėjo tai nurodyti detaliau, kad nekiltų nesusipratimų.
Bet smagu, kad pasidomėt netingi. (:
balandžio 16, 2009
8:48 am
Uztat liudna, kad autorius ir redaktorius tingi :(
Na bet neesme, sorry uz fleima.
balandžio 16, 2009
9:09 am
Gitariste, autorius primygtinai reikalavo :] Be to irgi manau, kad dėl visai pateisinamų priežasčių :]
balandžio 24, 2009
4:48 pm
Didelis dekui straipsnio autorei, atrodo atradau nuostabia grupe;).