Žodis ekologija pastaraisiais metais naudojamas bene kiekvienoje pramonės ir nepramonės srityje, turbūt reikėtų pagalvoti, kurioje srityje ekologija dar nėra, arba nebandoma pritaikyti. Meno ir kūrybos sritis neatsilieka — čia ekologija atlieka svarų vaidmenį ne tik idėjinėje plotmėje, bet ir projekto įgyvendinimo bei komercializavimo sferoje. Eko idėjas diegiančios kompanijos vis dažniau atsiranda pirmaujančių ir sėkmingiausiai veikiančių sąraše. Šį kartą paliesiu architektūrą, o tiksliau lenkų architekto Robert Konieczny, kurio vienas projektų meno duobėje buvo pristatytas anksčiau, vieną iš naujausių darbų.
Namo užsakovas Lenkijos roko dainininkas, norėjo, jog namas būtų pastatytas ant šlaito, kurį supa nuostabus miškas. Sklypo plotas 180 kvadratinių metrų. Buvo svarbu kuo efektyviau išnaudoti turimos žemės plotą ir kuo išmaningiau išdėstyti namo funkcines zonas. Robert Konieczny pagarsėjęs kaip klasikinio atrijaus interpretuotojas. Kiekviename savo projekte jis pritaiko atrijaus idėją, tačiau ją transformuoja apvilkdamas postmodernizmo epochos apsiaustą. Šiame projekte taip pat pritaikyta atrijaus idėja, šiuo atveju įgavusi “OUTrial” pavadinimą. Šis “atrijus” išdėstytas namo viduje, kaip pusmėnulio formos kiemelis, jungiantis vidaus ir išorės erdves, būtent juo galima patekti į viršutinę namo dalį — poilsio zoną.
Pirmame paveiksle matome klasikinio atrijaus vaizdą, antrame transformuoto “OUtrial” vaizdą
Pastato projektas ypatingas ir tuo, jog siekiant išnaudoti kuo didesnį turimos žemės plotą, buvo sugalvota dalį šlaito, ant kurio statytas namas, nukasti ir taip įrengti dar vieną aukštą. Sekant šia idėja ir atsirado transformuoto atrijaus idėja, kuris jungia apatinę nukastame šlaite esančią namo dalį su aukščiau išdėstyta (zonas jungia įstrižai išdėstyti laiptai).
Kai kurie kritikai lygina tokį atrijaus transformavimą ir vidinius perėjimus į viršutinę pastato dalį su konservatorija. Juk konservatorijose turime iš pradžių papulti į pastato vidų ir tik vėliau jau būdami viduje kilti laiptais, jog papultume į viršutinę dalį. Užsakovui idėja išnaudoti šlaitą ir taip padidinti gyvenamų zonų plotą taip pat patiko, jis ne tik pritarė sumanymui ant stogo įrengti apželdintą poilsio zoną, bet ir paprašė suprojektuoti dar vieną mažesnę patalpą garso studijai.
Nuotraukoje matome apatinio aukšto vaizdą. Galima pastebėti apželdintus laiptus, kurie suteikia aplinkai jaukumo bei priartina projektą prie supamos aplinkos, bei didelę įstiklintą terasą (nukasto šlaito vietoje) per kurią atsiveria kerintis vaizdas į mišką. Jeigu tęstume kelionę po namą, rastume dar vienus laiptus vedančius į viršutinę poilsio zoną.
Mano manymu idėja ant stogo įrengti poilsio zoną yra itin sėkminga. Visų pirma tai leidžia namo gyventojams leisti saulėtas popietes gryname ore, grožėtis apylinkes supančiu mišku, tai vieta rengti piknikams su draugais, bendrauti, o ir stebėti gyventojus tampa nebe taip paprasta, kaip ant žemės.
Įdomus ir tas aspektas, jog minimalistinė, itin estetiška ir netgi sterili architektūra, šiame projekte sugretinama su gamta, pasiekiama tam tikra harmonija įleidžiant apželdintas zonas į architektūrinius sprendimus. Galima pastebėti, jog architektas R. Konieczny atkreipė dėmesį į landšaftą ir pasirinko savo sprendimus derinti su gamtos ir ekologijos tematikomis.
Ekologijos bumas gali sukelti ir nepasitenkinimo bangas, visgi, manau, tai, jog ieškomi kitokie sprendimai, o mūsų gyvenamas būstas derinamas su supančia aplinka bei gamta, yra itin įdomūs ir sėkmingi.
balandžio 10, 2009
10:41 am
Man kyla abejonių dėl ekologiškumo šito namo. Jei ant namo fasado-stogo yra žolės tai dar nereiškia, kad jis ekologiškas ir atvirkščiai. Kaina irgi lemia ekologiškumo laipsnį. Ir truptis abejonių dėl naudos iš tokio stogo. Nuotraukose, fone matosi laukai — atrodo nėra žemės trūkumo ir žalumos problemų, todėl atrodo, kad priverstinai padaromas kažkoks labai ribotas kiemas, vietoj to, kad būtų įprastas kiemas vizualiai neturintis ribų. Žiūriu įtariai į šį projektą.
balandžio 10, 2009
11:16 am
Tiesioginio ekologiškumo, kaip medžiagos aš neminėjau, tačiau manau apželdinimas, vietoje tarkim betonavimo, jau yra gamtai draugiškesnis sprendimas, kaip ir tarkime šlaito nukasimas ir dar vieno aukšto “įleidimas” į žemę yra daug ekologiškesnis sprendimas nei iškirtimas aplink esančio miško ir sklypo padidinimas.
Taip, aplink ploto netrūksta, tačiau namas statytas ant šlaito, nemanau, kad taip buvo įmanoma įkurti jūsų minimą neturintį ribų kiemą, todėl imtasi būtent tokio sprendimo. Na ir žinoma skonio reikalas, man tarkime atrodo daug žaviau leisti laisvalaikį su knyga rankoje ant apželdinto namo stogo, nei kur kieme ant žolės :)
balandžio 10, 2009
1:28 pm
Man dažnai kyla klausimas, kodėl miestuose stogų plotą taip retai išnaudoja. Ten gi tokia puiki vieta augmenijai, gulėjimui prieš saulutę, griliui, diskotekai ar kt. Jei kada nors turėsiu savo namą, norėčiau ko nors panašaus, kaip šitose nuotraukose.
balandžio 10, 2009
2:58 pm
todel, Archatai, kad visi mąsto apie pinigus ir jų taupymą, o stogų apželdinimas reikalauja nemažų papildomų piniginių investicijų, reikalinga visai kiti konstruktyviniai ir hidroizoliaciniai sprendimai, nei įprastiniai…
balandžio 10, 2009
4:48 pm
Na šiuo atveju, užsakovo pagrindinis tikslas greičiausiai nebuvo lėšų taupymas :)
balandžio 10, 2009
5:57 pm
Taip Archatai, miestuose tai žavu, nes ten mažai žalumos. Bet kai spaudžiamas maksimumas kažkur laukuose kur ir taip pilna žolės… Kažin ar tai labai žavu.
birželio 21, 2009
11:35 pm
Na viskas su ta žole ten puiku, nes nepamirštamas jau paminėtas kontekstas– laukai, miškai. Architektūra nėra tik monumentai. Nes žmogus gyvena miesto aplinkoje, kur pati architektūra kuria kontekstą, tačiau šiuo atveju kontekstas formavosi daug laiko ir sugriauti betoniniu minimalizmu tokią erdvę galima, tačiau daug protingiau yra su ja susilieti ir išnaudoti.