Svečiai iš Lenkijos, Kauno Kamerinis Teatras
Na štai atėjo ilgai laukta gegužės 7-oji, o kartu su ja seniai pastebėtas ir į būtinai lankytinų renginių sąrašą įtrauktas tarptautinis vieno aktoriaus spektaklių festivalis “Monobaltija”. Šiuo metu Kaunas rodo savo svetingumą svečiams net iš 8-ių Baltijos šalių. Pirmoji diena skirta atidarymui ir lietuvių kūrybai. Įžangoje galėčiau paminėti, jog atrinkti mono spektakliai, Lietuvos reprezentavimas juose ir pats požiūris į žiūrovą buvo išties įdomūs. Dar įdomesnis buvo egzotiškas ir akivaizdžiai labai gerbiamas svečias iš Jungtinių Arabų Emyratų, bei jo santykis su pristatytu pirmuoju spektakliu.
Festivalio direktorius Aleksandras Rubinovas
Festivalio atidarymas buvo nuotaikingas, pilnas informacijos ir aktualijų — pristatyti svečiai, įteiktos simbolinės dovanos, atsakyti klausimai, paminėti sunkumai ir išreikštos padėkos. Šį kartą visiems puikiai žinomas aktorius Aleksandras Rubinovas persikėlė iš scenos į festivalio direktoriaus postą, tačiau pats teigia, jog tai tik dar vienas atliekamas vaidmuo jo gyvenime. Paklaustas ar sunku pačiam nevaidinti, aktorius atsakė, jog nevaidinti jam lygiai taip pat sunku kaip ir vaidinti.
Svarbu paminėti, jog festivalis konkursinis, tarptautinė žiuri komisija paskelbs tris prizines vietas. Taigi, nuo pristatymų ir apibendrinimų pereikime prie pirmosios dienos programos ir jos vertinimo.
Fragmentas iš Birutės Marcinkevičiūtės atliekamo spektaklio “Meilužis”
Fragmentas iš Birutės Marcinkevičiūtės atliekamo spektaklio “Meilužis”
“Pirmasis lietuvių kūrybą atstovaus Birutės Mar atliekamas spektaklis “Meilužis”. Birutė Mar — tai Lietuvos etiketė, jos spektakliai pabuvojo skirtingose valstybėse, gavo daugelį apdovanojimų, festivalį pradėti be jos būtų tikriausia nesąmonė.” — pristatinėdamas festivalio programą teigė Aleksandras Rubinovas.
Po tokių pristatymų ir liaupsių, atrodė, jog tuoj pat išvysime pasaulyje pripažintą šedevrą. Visgi, Lietuvos reprezentacijai norėjosi kažko daugiau nei penkiolikametės mergaitės vidinių išgyvenimų ir hormonų audrų analizės. Negalima neigti, aktorės vaidyba nepriekaištinga, įsijausta į vaidmenį, puikus apšvietimas, garsiniai ir vaizdiniai efektai kuria atmosferą. Tačiau, pasakykite, ką bendro su Lietuva, jos problematika, žmonėmis, mentalitetu ir reprezentacija Europai turi penkiolikametės prancūzės mergaitės iš neturtingos šeimos ir milijonieriaus kino romanas bei seksualiniai išgyvenimai? Jeigu šis spektaklis būtų parodytas kaip viena iš programos dalių, turbūt jį tiesiog įvertinčiau kaip lengvą gražiai atliktą kūrinį, nereikalaujantį didelių apmąstymų, o kitą dieną apie jį jau nebegalvočiau, tačiau kai toks spektaklis reprezentavo mus Europai, ne vienas žiūrovas liko nesusipratęs, ypač įdomu buvo klausyti vyriškosios lyties atstovų nuomonės.
“Visų pirma, mane labai sudomino pirmojo spektaklio pristatymas. Laukiau aktorės, kuri savo mono spektakliais yra pelniusi gausybę apdovanojimų, bei garsina mūsų šalį svetur, pasirodymo. Spektakliui prasidėjus truputį nustebau, nes jis mus nukėlė į tolimą Kiniją, nors aš tikėjausi kažko lietuviško: juk tai buvo vienas iš dviejų Lietuvą reprezentuojančių spektaklių. Siužetas pasirodė gan paprastas, puikiai suprantamas ir, bent jau man, daug emocijų nesukėlė. Galiu paminėti, jog labai sužavėjo aktorės daugialypiškumas, gebėjimas nepastebimai transformuotis iš vieno vaidmens į kitą. Taigi, spektaklio išpildymas labai patiko, nors turinio tikėjausi ne visai tokio.” — pasakoja vienas iš žiūrovų.
Pasibaigus spektakliui, ir bandant įžvelgti jame sąsajas su Lietuva, kilo tik komiškos idėjos. Visiems mums dėkodama aktorė nusilenkė ne tik taip, kaip įprasta Lietuvoje, tačiau ir kitu būdu — įprastu musulmonų tautoms. Na, kaip minėjau. vienas garbingiausių svečių yra būtent iš Jungtinių Arabų Emyratų, pats Aleksandras Rubinovas žiniasklaidai teigė, jog tikisi sulaukti investicijų ir iš svetur. Taigi, dėmesys šiam svečiui buvo akivaizdžiai nemenkas, o mąstant optimistiškai, galima būtų tikėtis, kad greitai mūsų festivalių nebereikės remti savivaldybei… Kad ir kaip ironiška, Birutės Mar spektaklyje pavaizduota meilė tarp baltojo žmogaus ir kitos rasės, su Lietuva galėtų būti susieti tik tiek, kiek mūsų merginų patirtis siejasi su Jungtinių Arabų Emyratais.
Svečias iš Jungtinių Arabų Emyratų, tarptautinio teatro instituto narys
Neabejojome, jog antrasis lietuvaitės Aldonos Bendoriūtės atliekamas spektaklis “Liūdnos Dainos iš Europos Širdies” kompensuos pirmąjį. Šis spektaklis pastatytas F. Dostojevskio romano “Nusikaltimas ir bausmė” motyvais. Romane pagrindinis herojus yra žudikas Raskolnikovas, tuo tarpu pjesės ir spektaklio centre atsiduria Sonia, jo mylimoji. Scenarijaus autorius K. Smeds perkelia „Nusikaltimo ir bausmės” herojus ir jų istorijas į XXI amžiaus Europą. Tai gali būti ir Lietuvos provincija, ir Paryžiaus priemiesčiai… Spektaklio kūrėjai suteikia žodį žmonėms, kurie prieš savo valią tapo priklausomi nuo visuomenę valdančių jėgų malonės. Jie kalba apie šiandieninę Europą, daugiavartotojiškumo subjaurotą kontinentą, kuriame bejėgiškumas gimdo smurtą. Tačiau kad ir apie kokius skaudžius dalykus kalbėtų, K. Smeds netampa ciniškas. Jis ieško grožio, o tikėjimas stebuklo galimybe visuomet yra šalia.
Siužetas akivaizdžiai aktualus ir mūsų Lietuvėlei ir kitoms Europos valstybėms. Festivalio organizatorius taip pat teigė, jog šis spektaklis vienija visas tautas, o F. Dostojevskis pasauliniu mąstu žinomas ir vertinamas autorius.
Kaip bebūtų gaila, tačiau atsiliepimų apie šį spektaklį jums pateikti negalime. Atsitiko dar vienas ironiškas nuotykis sukėlęs nemažai pamąstymų, Praėjus pro duris, išgirdome, jog vietų nebeliko nei žiniasklaidai, nei asmenims norintiems įsigyti bilietus.
“Salėje turime tik 60 vietų, 40 iš jų užima svečiai, 20 liko asmenims su bilietais, ne, bilietų nebeparduodame.” — teigė kamerinio teatro administratorė.
Na ką gi, pykti neverta, tikėsimės artimiausiu metu spektaklį rasti repertuare, tačiau iškyla kitas klausimas — kam iš esmės rengiami festivaliai? Juk būtent festivalių metu teatrų sales aplanko daugiau žiūrovų. Reklama, marketingas ir sklaida reikalauja daug lėšų ir darbo, tačiau kam visą tai, jeigu jau pirmą oficialią tarptautinio festivalio dieną, didžiąją dalį salės okupuoja patys organizatoriai, svečiai ir kritikai, o žiūrovams telieka mažytis kampelis. Kad ir kaip nemalonu, tačiau išėjus iš kamerinio teatro ir nugirdus netoliese pasipiktinusius lietuvaičius, iš dalies teko pripažinti, jog kultūrinis elitas dažnai festivalius ir susirinkimus pasidaro patys sau. Bet kokiu atveju, negavusiems vieno iš 20-ies bilietų, kviečiame nenusiminti ir bandyti laimę likusias dienas. Turėtume sulaukti įdomių pasirodymų — vieninteliu klausimu lieka kalbos vertimas, šiandienos programoje spektakliai vyko originalo kalba.
Fragmentas iš Birutės Marcinkevičiūtės atliekamo spektaklio “Meilužis”
Fragmentas iš Birutės Marcinkevičiūtės atliekamo spektaklio “Meilužis”
Fragmentas iš Birutės Marcinkevičiūtės atliekamo spektaklio “Meilužis”
Svečiai iš Lenkijos nepagailėjo lietuvaičiams dovanų
Nuotraukų autorė Emilija Briedytė.
Jei išdrįsi