Nenustygstantis vietoje Neil Stewart

Na štai iki vasa­ros pra­džios liko vos keletą savai­čių. Turbūt ne vie­nas iš jūsų kant­riai lau­kia dienų, kai aprims dar­bai, atsi­ras daug laisvo laiko mėgia­mai veik­lai, šilti vaka­rai trauks su drau­gais į gamtą, o fes­ti­va­liuose nevar­žo­mai skam­bės muzi­kos akor­dai. Užvaldyta tos pačios nuo­tai­kos, pri­sta­tau jums papras­tumu, nuo­tai­kin­go­mis aki­mir­ko­mis ir itin vasa­riška atmos­fera pasi­žy­mintį foto­grafą — Neil Stewart.

Šis žmogus mėgsta grei­tus, pil­nus jude­sio ir atsi­tik­ti­numo kad­rus. Chaosas ir laisvė sutei­kia jo vaiz­de­liams bui­tiš­kumo, natu­ra­lumo ir nuo­tai­kin­gumo. Ne mažiau svar­bus ele­men­tas — šviesa. Autorius tei­gia, jog Anglija iš kurios jis kilęs per daug dar­ga­nota ir niūri, visi namai čia vie­nodi, o debe­sys suvie­no­dina spal­vas. Užaugęs lie­tin­goje saloje, vai­ki­nas ypač pamėgo sau­lė­tas vie­tas, pil­nas judė­jimo, ekst­re­ma­laus sporto, van­dens ar sniego. Neil neslė­pia, jog pats kar­tais per daug įsijau­čia į aki­mirką, kar­tais net nepa­stebi, kai jau virsta žemyn galva į smėlį ir vie­toj kadro tenka gau­dyti savo pusiau­svyrą. Tenka ir paky­boti aukš­tyn kojo­mis, pasi­vo­lioti skir­tin­giau­siose miesto ir nemiesto vie­tose ar išban­dyti kito­kių triukų. Taigi, jau­nieji foto­gra­fai, atrodo cir­ki­ninko įgūdžiai būtų vie­nas iš pri­va­lumų eiti savo keliu : )

“Aš sten­giuosi ieš­koti kuo skir­tin­ges­nių būdų išreikšti savo min­tims. Man patinka neti­kė­tos, nema­lo­nios ir nepa­to­gios situ­aci­jos. Kol kiti foto­gra­fai sėdi savo numy­lė­tuose pub’uose, socia­li­zuo­jasi ger­dami šūdiną bri­tišką arbatą ir lau­kia komer­ci­nio užsa­kymo bei rauko nosį dėl blogo oro, aš čiumpu liet­paltį ir einu šlais­ty­tis gat­vė­mis. Billy Connoly kaž­kada pasakė, jog nėra blogo oro, yra blogi rūbai — aš tam visi­sš­kai pri­ta­riu. — pasa­koja fotografas.

“Jeigu išma­nai šiek tiek mate­ma­ti­kos ir dar tru­putį che­mi­jos — foto­gra­fija tau nebus labai sudė­tin­gas daly­kas. Tačiau kūry­biš­kumo išmokti neįma­noma — arba turi, arba ne, nieko čia nepa­da­rysi. Žinoma, išma­nyti dės­nin­gu­mus ir tai­syk­les būtina, tačiau pro­g­re­sas rei­ka­lauja daug dau­giau. Taisyklės rei­ka­lain­gos tik tam, jog vėliau galė­tum jas lau­žyti. — tei­gia Neil Stewart.

Ir iš tik­rųjų, jeigu pažvelg­tu­mėte aplin­kui, paste­bė­tu­mėte, kad šiuo metu beveik kas ant­ras jau­nas žmogus užsi­ima foto­gra­fija. Tai pati leng­viau­sia ir mažiau­siai laiko rei­ka­lau­janti prie­monė savi­raiš­kai. Visgi, tenka pri­pa­žinti, jog šioje bega­li­nėje jūroje rasti išskir­tinį matymą bei pojūtį yra ypač sudė­tinga. Laisvas pri­ėji­mas ir pri­si­lie­ti­mas prie kūry­bos dar nereiš­kia, jog turė­sime nesu­skai­čiuo­jamą dau­gybę gabių ir turin­čių savo sti­lių kūrėjų.

Neil labai akcen­tuoja ir spaudą. Skirtingos spau­dos tech­ni­kos gali suteikti vaiz­dui visai kito­kią atmos­ferą ir išraišką. Neil tei­gia, jog nuo­lat domisi nau­jo­mis spau­dos gali­my­bė­mis. Autorius taip pat labai pamėgo 70-​uosius pri­me­nantį sti­lių, bei tiems amžiams būdingą apšvietimą.

Labai įdomus kūrėjo požiū­ris į mode­lius. Jis jiems tei­kia itin didelę reikšmę - “šie žmonės ir vei­dai turi būti mano jausmų ir min­čių atspin­džiai, įran­kiai, kurie padės man per­teikti iliu­ziją”. Tuo tarpu įkvė­pimo jis semiasi visur, visuo­met norėjo keliauti, kai tik ši sva­jonė išsi­pildė, ver­žėsi į spal­vin­gas ir inten­sy­vią sau­lės šviesą turin­čias vie­tas. Neil Stewart tei­gia, jog labiau­siai mėgsta būti šalia van­dens, bangų mūšos, kalnų ir sniego. Kiekvieną dieną jis per­žvel­gia šūsnis nuo­traukų, mėgsta kny­gas archi­tek­tū­ros ir foto­gra­fi­jos tematika.

“- Kaip manai, ar gali foto­gra­fas išsiug­dyti gerą matymo jausmą?

— Ne. Kalbant tech­niš­kai — kiek­vie­nas gali pada­ryti nuo­trauką. Bet sukurti vaizdą, kuris sukels žiūro­vui emo­ciją, per­teiks atmos­ferą, pri­vers sustoti — yra be galo sunku, šioje vie­toje atsi­randa meno sąvoka ir supra­t­i­mas. Stebėdamas gerus foto­gra­fus visuo­met jau­čiu, jog tai įgimta. Neįmanoma to išmo­kyti ar išmokti.” — Anne Celine Jaeger interviu.

Tai tiek šį kartą, lin­kiu, jog pas­ku­ti­nės savai­tės iki vasa­ros nebūtų per­dėm sunkios.

Daugiau auto­riaus darbų čia.

Aleksandr Pasevin
Apie autorių:
Aleksandr Pasevin
Alekandr Pasevin yra Art Pit kūrybinis strategas bei dizaineris, atsakingas už organizacijos meninius sprendimus. Aleksandras taip pat aktyviai domisi naujosiomis technologijomis, jų sąsaja su kūrybiškumu bei panaudojimu kultūrinės organizacijos veikloje. Aleksandras nemėgsta ilgų diskusijų bei svarstymų ir dažnai greitai išsako savo... Skaityti toliau > >
Šis įrašas publikuotas kategorijoje: Vaizdas
Tavo Komentarų vieta Skaityk - Reaguok
Jei išdrįsi
  • žilvinas
    gegužės 15, 2009
    7:43 am

    Super žavin­gos nuotraukos :)

  • Dainius
    gegužės 15, 2009
    1:05 pm

    tik­rai neblo­gos, jau­čiasi toks… jau­ku­mas? mhm :) rei­kia įkin­kyt googly, gal pavyks rast dides­nės raiškos!!

  • Milda
    gegužės 15, 2009
    2:30 pm

    labai labai labai labai.… net silta pasi­daro kai ziuri ;)

  • laura
    gegužės 15, 2009
    4:07 pm

    nuo­trau­kos gyvos ir papras­tos, užfixuo­tas gyve­ni­mas, ir kiek paste­bė­jau visose pozi­ty­vioji jo pusė, gal todėl miela į jas žiūrėti, beto lb. daug ką pri­duoda ir foto­grafo išsa­ky­tas požiū­ris į visa tai :)

  • Dainius
    gegužės 15, 2009
    4:30 pm

    ahhh, nepa­vyko rast dides­nės raiš­kos… Gintare, gal galė­tum pasi­da­lyti (jeigu turi, žinoma, dides­nės raiš­kos kopi­jas) šiomis nuo­trau­ko­mis? Fantastiškai atro­dytų ant kom­piu­te­rio darbastalio!!

    • Gintarė Žitkevičiūtė
      gegužės 15, 2009
      10:15 pm

      Dainiau, deja netu­riu dides­nės raiš­kos nuo­traukų — foto­gra­fas ganė­ti­nai pri­pa­žin­tas, todėl, manau, dides­nės raiš­kos inter­nete ven­giama sie­kiant užkirsti kelią per­par­da­vi­nė­ji­mui. gaila aišku :(

  • .A
    balandžio 2, 2010
    6:14 pm

    taip, daug ką pri­duoda pačio foto­grafo išsa­ky­tas požiū­ris. ir jis visiš­kai sutampa su manuoju. nuo­trau­kos be galo patinka, nes kve­pia tuo spon­ta­niš­kumu! mm

  • Žydrūnas
    gegužės 13, 2010
    8:18 pm

    Labai geros nuo­trau­kos tiek tech­niš­kai, tiek vizu­a­liai. :) Man dar toli gražu iki tokio lygio…