„Vladimir Kagan“
Pavargęs nuo masinės pop iliustracijos bangos vis daugiau laiko praleidžiu ieškodamas kažko brandesnio, unikalaus. Gal ir per rimtas žodis šiai paviršutiniškai ir gan komerciškai grafikos šakai, tačiau nesureikšminant ir čia yra kuo praturtinti save. Šiandienos nuotaika paskatino atsiriboti nuo kompiuterinės grafikos, saldžių pop siurrealizmo spalvų bei japonų virusinių „kidult’inių“ linijų minkštumo ir nepriekaištingumo, kurių begalinį asortimentą mums bruka laikmečio veidrodis internetas. Norėjosi kažko žaismingai paprasto, natūralaus ir tada prisiminiau aukščiau pavaizduotą iliustraciją, kurios autorius jau beveik 30 metų (jeigu nedaugiau) pieštuku ir teptuku lengva ranka pasakoja žmonių (dažniausiai žymių) ironiškus gyvenimus.
„Francois — Marie Banier“
Jean Philippe Delhomme galima pavadinti savotišku reporteriu, tačiau fotografijos jis kategoriškai vengia. Dar jaunystėje pasitaikęs darbelis madų žurnale „Glamour“ įtraukė iliustratorių į aukštosios mados, žymių dizainerių ir aukštuomenės sūkurį. Geras J.P.Delhomme humoro jausmas išsiliejo ironiškomis iliustracijomis vaizduojančiomis dažnai snobišką tų laikų grietinėlės gyvenimą. Prancūzai nebūtų prancūzais jeigu neįvertintų to, nes juoktis iš savęs, o dar labiau iš kitų jie niekada nepraleis progos. Taip jaunasis Jean, galima sakyti, atrado save. 80-uosius jis praleido lankydamasis įvairiose parodose, vakarėliuose, kolekcijų pristatymuose, viską fiksuodavo atmintyje per savo akies lęšį, lyg koks fotografas su nematomu fotoaparatu ir vėliau viską „išryškindavo“ ant paprasčiausio popieriaus lapo.
„The Mark Hotel foje“
„Mėgstu absurdiškus deklaratyvius pareiškimus, kokiais dažniausiai cituojami žmonės žurnaluose arba gyvenimo būdo mantras, kurių gali prisiskaityti antraštėse. Man patinka visa tai pritaikyti situacijose ir personažuose, kuriuos piešiu, apsimetant, jog tai normali kalba.“ — J.P.Delhomme
Naujasis prancūzų iliustratoriaus gyvenimo etapas prasidėjo kai „Glamour“ užbaigė savo veiklą. 1993-aisiais J.P.D iškeliavo į naująją mados ir visko kas blizga sostinę New York’ą. Ten netruko susipažinti su žmonėmis iš „Barneys“, kurie padėjo įgyvendinti didelio pasisekimo sulaukusią reklaminę kampaniją šiam tinklui. Po to visi keliai J.P.Delhomme buvo atviri.
Gali susidaryti įspūdis, jog su laiku autorius galėjo tiesiog parsiduoti ir tapti tokiu pačiu tuščiu dabita, besilankančiu brangiausiuose vakarėliuose ir gurkšnojančiu juose brangiausią šampaną, tačiau taip nėra. Nors didžioji iliustratoriaus laiko dalis prabėga tarp žinomiausių ir puošniausių pasaulio žmonių, pats jis vis dar juokiasi ir iš savęs, ir iš kitų. Visai neseniai internete pasirodė tinklaraštis pavadinimu „The Unknown Hipster“, kuriame J.P.D. tarytum atskleidžia savo alter ego. Jame piešėjas vėl gi atsisako bet kokių nuotraukų ir vietoj jų naudoja išgalvotas iliustracijas, pasakojančias apie „nežinomojo hipsterio“ nuotykius, susitikimus su įžymybėmis ir šiaip įvairias gyvenimo situacijas.
„The unknown hipster“ („Nežinomasis hipsteris“)
„The unknown hipster“ („Nežinomasis hipsteris“)
Idėjų savo piešiniams autorius ieško išskirtinėse kiekvieno miesto dalyse, kur lankosi arogantiškos, savo povyza išsiskiriančios asmenybės, tačiau didelę laiko dalį gali praleisti ir prie stalo, tiesiog kurdamas personažus iš vidaus. Autorius juokauja, kad galbūt didžioji jo personažų dalis, tėra jo paties vidiniai charakteriai, kurie yra slopinami realybėje.
Pats J.P.D laiko save abstrakčiu piešėju, jam patinka aiškiai matomi potėpiai ir nenušlifuota atlikto proceso žymė. Paveiksluose J.P.D. nori atskleisti kuo daugiau, panaudodamas kuo mažiau detalių, taip anot jo parodoma tikroji kuriamo personažo fiziologija ir charakteris.
„Pierre with anonymous Art hipster“ ir „Pierre with “Following the right hand of Louise Brooks in Beauty contest”“
„The place was packed with Art hipsters. I had to fiercely fight my way in. It was not easy, because most of the girls were very tall, and strong. My old sneakers were pierced by high heels several time until I found shelter next to a wall projection of a silent black and white film footage featuring Freud (Sigmund, not Lucian) chatting (and possibly smoking a cigar) outdoors.“ — ištrauka iš nežinomojo hipsterio tinklaraščio.
„The unknown hipster“ („Nežinomasis hipsteris“)
„The unknown hipster“ („Nežinomasis hipsteris“)
„Le Corbusier Villa Savoye“
„Le Corbusier Villa Savoye“
„Le Corbusier Villa Savoye“
„Design Basel Miami Architecture Digest“
„Animals design Basel Miami“
„The Mark Hotel bar“
„Guy de Rougemont“
„Ron Arad“
„Barneys NewYork“
„Naoto Fukasawa“ ir „Victor&Rolf“
rugpjūčio 26, 2009
9:13 am
o kokie nerealus darbai :)
rugpjūčio 26, 2009
11:17 am
Patinka 8)