David LaChapelle neabejotinai yra vienas garsiausių pastarojo laikmečio populiariųjų fotografų ir video režisierių. Jo kūryba šokiruoja, provokuoja, stebina spalvų gausa bei skaitmeninių technologijų dėka sukurtais neįtikėtinais vaizdiniais. Neretai nuotraukos primena siurrealistiškus Dali paveikslus, įvilktus į žvilgantį pop kultūros popierėlį. Garsenybės LaChapelle nuotraukose drąsiai apsinuogina ir paklūsta pakvaišusioms fotografo idėjoms. Reperį Tupac Shakur jis pavaizdavo tarsi vergą, iliustruodamas juodaodžių muzikos pradžią, Courtney Love laikančią į Kurt Cobain panašų vyrą , su aliuzija į Michelangelo La Pietà. Paskutinės vakarienės paveikslą jis interpretavo apsupdamas Jėzų pasekėjais reperiais.
LaChapelle aktyviai įsitraukė ir į reklaminių bei muzikinių video klipų kūrimą, kuriuose taip pat gausu satyros ar sukrečiančio atvirumo. Tarp jų būtų galima išskirti „Nusivylusių namų šeimininkių“, „H&M“ reklamas, „Moby – Natural blues“, „Elton John – Original Sin” muzikinius klipus. Jis taip pat režisavo filmą „Rize“.
David LaChapelle gimė 1963 metais Jugtinėse Amerikos Valstijose. Jo karjera prasidėjo Niujorke, į kurį jis išvyko baigęs menų mokyklą Šiaurės Karolinoje, siekdamas toliau tęsti mokslus Vizualiųjų Menų mokykloje. Vienoje galerijoje jo darbus pastebėjo pats Andy Warhol ir pasiūlė darbą žurnalui Interview. Šiame žurnale jis ir pradėjo fotografuoti garsiausias įžymybes. Vėliau jo darbai atsidūrė Vogue, French Vogue, Vanity Fair, GQ, Rolling Stone ir i-D viršeliuose.
Ko gero, viena LaChapelle sėkmės paslapčių yra ta, jog savo nuotraukomis jis visada siekia papasakoti mini istoriją, mąstydamas tik apie idėją, o ne galimus pardavimus, sėkmę. Paprastai garsenybių portretai žurnaluose mums nieko nepasako, išvystame tik dailiai pateiktą nuotrauką, nupudruotą veidą, o štai šis fotografas teigia:
„Savo nuotraukas noriu pateikti kaip filmų kadrą, ko gero todėl daugybė aktorių taip puikiai atsipalaiduoja ir įsijaučia į rolę. Tam tikrais simboliais siekiu atskleisti įžymybės gyvenimą, nebijodamas atitolti nuo realybės. Svajonės turi būti kasdienio mūsų gyvenimo dalis.“
Įdomu ir tai, jog vardindami garsenybes, turinčias lietuviško kraujo, galime drąsiai paminėti ir David LaChapelle. Jo mama yra Lietuvos išeivė Helga LaChapelle. Motina buvo didžiulė sūnaus kūrybos įkvepėja ir mokė jį žavėtis viskuo, kas artistiška nesibodint nuogumo. Kaip vieną savo ikonų LaChapelle taip pat išskiria pop – art kūrėją Andy Warhol.
„Pirmąsyk išvydęs „Gold Marilyn Monroe” kūrinį atsistojau prieš paveikslą ir negalėjau juo atsigėrėti. Tai buvo pats seksualiausias, labiausiai kerintis, užburiantis grožis, kokį tik buvau matęs.“
Neretai LaChapelle kritikuojamas, jog parsidavė komercijai ir nieko neišmano apie tikrąjį meną, tačiau tai nėra tiesa. Fotografas yra nepaprastai išsilavinęs ir neretai jį įkvepia būtent istorinis ir religinis kontekstas, kurį jis derina su šiuolaikine kultūra. Artisto manymu, tik istorijos bėgyje bus galima suprasti, kas buvo tikrieji to laiko menininkai.
„Aš per daug užsiėmęs savo veikla, kad svarstyčiau ar žmonės tai vadina „komercine fotografija“ ar sugalvos kokį kitą terminą mano kūrybai apibūdinti. Asmeniškai man sąvoka komercinė fotografija skamba klaikiai, tarsi užsiiminėčiau tik „Ajax” valymo priemonių butelių fotografija, tačiau, žinau, kad žmonės mane jai priskiria. Galiu pasakyti, jog tai tik dar labiau užveda mane darbui!“
Fotografas taip pat yra išleidęs net 4 savo fotografijų knygas: LaChapelle Land, Hotel LaChapelle, Heaven to Hell bei Artists and Prostitutes.
2006 metais, pristatinėdamas pastarąją knygą, LaChapelle teigė, jog nebesiekia įamžinti kiekvienos naujos garsenybės ir nori grįžti nuo ko pradėjęs – fotografijų ekspozicijų galerijose. Jo darbus buvo galima išvysti daugybėje žymių galerijų Niujorke, Londone, Vokietijoje, Belgijoje. 2009 metais parodos Paryžiuje bei Meksikoje sumušė lankomumo rekordus. Jose buvo pateiktos nuotraukos pasitelkiant 3D technologijas.
Žinoma, David LaChapelle kūryba daugeliui gali atrodyti nepriimtinai vulgari, kičinė, tačiau jo įtakos šiuolaikinei fotografijai paneigti neįmanoma. Pop muzikos neįsivaizduojame be Michael Jackson, kino be Federico Fellini, o fotografijos be David LaChapelle. Jo troškimas: “Aš niekada nenorėjau būti garsus. Aš visada norėjau, kad mano nuotraukos taptų žinomomis” išsipildė su kaupu ir norisi tikėti, jog šis genialus vizualinių menų meistras pradžiugins gerbėjus dar ne viena staigmena.
Už straipsnį dėkojame Gabijai Venclovaitei
kovo 20, 2010
5:05 pm
Straipsnio autorei reiktų atkreipti į linksnių derinimą rašinio pavadinime — “Aš niekada nenorėjau būti garsus. Aš visada norėjau, kad mano nuotraukos taptų garsios”.