Avangardas Kaune: pokalbis su Wouter Jaspers

Artėjant avan­gar­di­niam penk­ta­die­niui Kaune, nuspren­džiau pakal­binti bičiulį, sve­čią, cha­riz­ma­tišką asme­nybę, talen­tingą kūrėją, laisvą žmogų, kuris, matyt, pra­ei­tame gyve­nime buvo čigonu, ir nors šiame gyve­nime jis olan­das, tačiau jam tenka išti­sus metus kla­joti po pasaulį gast­ro­lėse. Taigi, Jūsų dėme­siui Wouter Jaspers.

Sveikas Wouter’i, kaip gyvas po ilgų mėne­sių ture? Tavo biog­ra­fi­joje matome, jog į eks­per­i­men­ti­nės muzi­kos sceną atėjai iš punk/​metal sub­kul­tū­ros, tur­būt čia užs­t­ri­gai ilgam? Tiesą sakant apie tokį per­ėjimą gir­džiu jau nebe iš pirmo žmogaus. Kaip manai, kodėl tai vyksta, kokie fak­to­riai? Ir kodėl daž­nai šioje sto­te­lėje norisi užsibūti?

Esu tik­rai gyvas! Gyvenu dėl muzi­kos, man neeg­zis­tuoja jokie sti­liai. Man nėra įdomu kli­juoti eti­ke­tes. Muzika yra muzika, ir aš nie­kad neskirs­čiau to ką darau į sti­lius. Nebegroju metalo, bet tik­rai pažįstu žmones, kurie klauso ir metalo, ir mano muzikos.

Tas pats lie­čia žmones, kurie mėgsta kla­si­kinę muziką. Skirtingų dalykų, kurie tave įkve­pia, kom­bi­na­vi­mas, yra tai, kas daro muziką įdomia meno forma!

[field name=grotuvas]

Save pri­sta­tai kaip W.Jaspers ir kaip Franz Fjodor. Kas tai? Asmenybės susidvejinimas?

Tai tik­rai pri­klauso nuo nuo­tai­kos. Paskutiniu metu daž­niau Wouter Jaspers, tie­siog todėl, kad jau pakan­ka­mai daug F.Fjodor‘o matyti kon­certų afi­šose. Įrašuose gi — visad Franz Fjodor, tai lei­džia kitu cha­rak­te­riu pažvelgti į pasaulį, kitu būdu tyri­nėti pasaulį aplink mane.

Viena pirmų mano nuo­stabų apie tave buvo tuo­met, kai prieš keletą metų pama­čiau mil­ži­nišką sąrašą pla­nuo­jamų kon­certų, sie­kiantį kitus metus. Tuo gali pasi­girti mainstream‘o atli­kė­jai, arba underground‘o žymū­nai, bet tamsta, esi ne 10 ir ne 20 metų sce­noje, taip? Taigi, kaip galė­tu­mei paaiš­kinti šį fenomeną?

Visa tai yra dėl sun­kaus darbo, nepa­si­da­vimo ir mei­lės tam, ką darai. Kai tai taps nebe­įdomu, iškart baig­siu, bet iki tol aš noriu pama­tyti pasaulį. Aš noriu pasau­lio, ir noriu dabar, visa kita yra tai, ką tu gali daryti būda­mas vyres­nio amžiaus.

Ir apskri­tai, kaip tau toks noma­diš­kas gyve­ni­mas? Turbūt esi ne kartą pasi­ju­tęs čigonu?

Pastoviai jau­čiuosi kaip čigo­nas. Sunku man grįžti namo ir išbūti ten bent keletą savai­čių. Tai tik­rai mane ver­čia jaus­tis keis­tai. Gyvenimas kelyje man sutei­kia prie­globstį, tai nura­mina mane ir sutei­kia daug džiaugsmo. Gyventi Berlyne (dabar­tinė atli­kėjo rezi­den­cija — a.p.) nėra blo­gai, bet visad nuo­bo­džiau nei būti kelyje.

Į Lietuvą atvyksti jau 3 kartą, tik šįkart į Kauną. Kokį įspūdį paliko tau Lietuva, pub­lika kon­cer­tuose. Ką galė­tum išskirti, su kuo paly­ginti, iš tų dau­ge­lio šalių, kuriose yra tekę groti?

Lietuvoj visad smagu! Žmonės yra entu­zias­tingi ir Vilnius — pui­kus mies­tas. Ir vaka­rė­liai bepro­tiški. Jei ban­dy­čiau paly­ginti Lietuvą su kito­mis šali­mis, pirma kas ateina į galvą yra tai, kad čia mote­rys yra vie­nos gra­žiau­sių pasau­lyje, rimtai.

Minėjai, jog tenka kon­cer­tuoti nuo soli­džių meno fes­ti­va­lių iki garažų Rusijoje. Kokie pri­va­lu­mai, minu­sai vienu ir kitu atveju? Gal turi kokių įdomes­nių patir­čių, kurio­mis norė­tum pasidalinti?

Mačiau vyruką, kuris susi­laužė kojas per kon­certą Vladimire, Rusijoje, ir po to dar keletą dienų vaikš­čiojo sulau­žy­tas. Rusija yra neįti­kė­tina šalis gast­ro­lėms. Atstumai siau­bin­gai ilgi, bet meilė, kurią gauni iš pub­li­kos atperka kiek­vieną kelio­nės sekundę.

Kaip atra­dai šio turo kolegę Audrey Chen?

Susipažinau su Audrey prieš keletą metų, kai ji grojo mano namuose Tilburge (Olandija). Vėliau mes susi­ti­kome JAV man turuo­jant ir tarp mūsų užsi­mezgė geras ryšys. Mes nuspren­dėme, jog metas kartu leis­tis į turą. Mes abu mėgs­tam tą pačią muziką ir tą patį tura­vimo sti­lių — važiuo­jam į visas puses.

Gal kiek pla­čiau apie inst­ru­men­tus, kuriuos nau­doji savo pasi­ro­dy­muose. Taigi, kokie jie, ir kodėl būtent jie?

Dabartinį įran­gos rin­kinį sudaro prie­tai­sai gau­dan­tys elekt­ro­mag­ne­ti­nius lau­kus, sin­te­za­to­rius, semp­le­ris, mik­ro­fo­nai, kon­tak­ti­niai mik­ro­fo­nai ir dau­gybė efektų. Mėgstu ieš­koti naujų garsų, naujų būdų išgauti gar­sus kei­čiant inst­ru­men­tus ir tech­ni­kas. Šiame ture gro­siu tik naują medžiagą, taigi, tai bus tik­rai įdomu!

Dabar apie idė­jinę tavo kūry­bos pusę. Iš CD albumų suprantu, jog didelį dėmesį skiri skir­tingų, ato­kes­nių vie­to­vių field recording‘ams, taip? Kodėl būtent? Kokia vieta įrašams buvo pati ekst­re­ma­liau­sia? Kur/​kaip teko įrašyti geriau­sią iki šiol audio medžiagą? Ir kokios vie­tos įrašams yra atei­ties pla­nuose ir/​ar svajonėse?

Labai norė­čiau pada­ryti įrašų Šiau­rės Korėjoje, pag­rinde dėl to, kad tai sun­kiai įgyven­di­nama. Bet tie įrašai, kuriuos tu GALI pada­ryti yra abso­liu­čiai verti sun­kumų. Geriausi įrašai iki šiol yra iš Černo­bi­lio, Ukrainos, nes ši vieta apleista ir pavojinga.

Tu tai­pogi esi vie­nas iš eks­per­i­men­ti­nės muzi­kos lei­blo VATICAN ANALOG val­dy­tojų, taip? Papasakok į ką lei­dykla ori­en­tuota, kokių atli­kėju muzika sąra­šuose, ir kokią vietą lei­blas užima Olandijos eks­per­i­men­ti­nės muzi­kos scenoje.

Šiuo metu Vatican Analog’u užsi­imu aš ir mano geras drau­gas Staplerfahrer. Mes esame lei­blas, nak­ti­nis klu­bas, bet nee­same tai, ko nor­ma­lūs žmonės tikisi iš mūsų. Mes orga­ni­zuo­jam tai, kas mums patinka ir, lei­džiam kitiems žmonėms-​organizatoriams nau­doti mūsų vardą. Vatican Analog palaiko tai kuo tu nori būti, ir yra visiš­kai lais­vas nuo eti­ke­čių ir žmonių nuomonių.

„Incubate“ — kas­me­ti­nis fes­ti­va­lis, kurį, tikiu, žino dau­ge­lis Olandijos alter­na­tyvą mėgs­tan­čių žmonių. Tai irgi tavo veik­los objek­tas, taip? Gal galė­tum apšviest, kas tai per renginys?

Dirbau Incubate prieš keletą metų. Tikrai pui­kus fes­ti­va­lis, kuriame susi­jun­gia skir­tingi kam­pai ir sti­liai. Įvai­ru­mas yra įdomiau­sia fes­ti­va­lio dalis: nuo black metal iki mer­gai­čių pop! Man tai patinka!

Kokie pla­nai šiems metams tiek įrašų lei­dy­boje, tiek gastrolėse?

Leidybai pla­nuoju du nau­jus įrašus: vie­nas kartu su Frans de Waard iš Kapotte Muziek, ir kitas su Steffan de Turck ir Jos Smolders. Be to, išlei­siu knygą su 25 turo isto­ri­jo­mis ir važiuo­siu į Senegalą groti ir pra­tur­tinti savo kul­tū­rinį išsi­la­vi­nimą. 2010-​ieji bus užimti metai, bet man tai patinka!

Ką norė­tum pri­durti, palin­kėti Lietuvos žmonėms skai­tan­tiems šį interviu?

Labai lau­kiu šio vizito. Kviečiu visus pri­si­jungti! Kaip Jim’as pasakė: jie turi gink­lus, mes turim skai­čius. Ir štai kaip turi būti!

Atlikėjo sve­tai­nės:

www​.wou​te​rja​s​pers​.nl

www​.myspace​.com/​w​o​u​t​e​r​j​a​s​p​ers

Už inter­viu dėko­jame ren­gi­nio „Avangardas Kaune“ orga­ni­za­to­riui Armantui Gečiauskui (Armai).

Apie autorių:

Aleksandr Pasevin
Alekandr Pasevin yra Art Pit kūrybinis strategas bei dizaineris, atsakingas už organizacijos meninius sprendimus. Aleksandras taip pat aktyviai domisi naujosiomis technologijomis, jų sąsaja su kūrybiškumu bei panaudojimu kultūrinės organizacijos veikloje. Aleksandras nemėgsta ilgų diskusijų bei svarstymų ir dažnai greitai išsako savo... Skaityti toliau > >