Trnkos lėlės greta sistemos marionečių

Kalbant apie lėlių ani­ma­ciją, nesunku sekti gran­dine, vedan­čia nuo krei­viau­sių šiuo­lai­ki­nių ani­ma­to­rių iki pir­mųjų šio žanro auto­rių. Juo labiau, kad moder­nio­sios ani­ma­ci­jos isto­rija nėra labai ilga ir pinasi su kinu. Tarkime, bro­liai Quay žinomi tiek už savo makab­rišką ani­ma­ciją, tiek ir už pil­na­met­ra­žius fil­mus su „tik­rais“ akto­riais. Čeką siur­rea­listą Jan Svankmajer jie įvar­dina kaip turė­jusį nema­žai įtakos kuriant. Svankmajer yra dir­bęs Jiržio Trnkos (Jiri Trnka) stu­di­joje. Pastarasis pra­dėjo tra­di­ciją, ėmusią kon­ku­ruoti su pozi­ty­viu ame­ri­kie­tiš­kuoju, „disnė­jišku“ požiū­riu į animaciją.

Disnėjaus ir Trnkos mokyk­las galima atpa­žinti vien kon­cen­truo­jan­tis į per­so­na­žus. Waltas žymus savo Bembiu, Jiris – impe­ra­to­riumi Lakštingala. Trnkos fil­muose vei­kė­jai daž­niau­siai smul­ku­čiai, žemoki, nepro­por­cingi (pvz., labai smul­kių, kone vai­kiškų pėdų puo­džius filme „Ranka“ („Ruka“). Taip pabrė­žia­mas jų tra­pu­mas prieš prie­šišką jėgą vie­no­kia ar kito­kia forma pasi­tai­kan­čia visuose jo fil­muose. Tačiau vei­kėjų cha­rak­te­riai išvys­tyti ir kryp­tingi — tai pasiekti dar sun­kiau žinant, kad didžio­joje dalyje filmų nenau­do­jama kalba. Personažai neby­lūs, pasa­ko­tojo nėra, vei­kėjų būdas išreiš­kia­mas deta­lė­mis, spalva, muzika. Tarkime, vieną pag­rin­di­nių filmo „Archangelas Gabrielius pas ponią Husą“ („Archanděl Gabriel a paní Husa”) herojų, ponią Husą, galima api­bū­dinti kaip gra­žią ir naivią/​kvailą. Savybės atspin­di­mos pakei­čiant garso take­lio nuo­taiką tuo metu, kai ji pasi­rodo kadre; mote­ris patei­kiama kaip sek­su­a­li­nis objek­tas, kon­cen­truo­jant dėmesį į jos išvaizdą ir į tai, kokį poveikį ji daro vyrams. Pabrėžiamos tipiš­kos “gra­žios kvai­lu­tės” reak­ci­jos – pavyz­džiui, nuo­sta­bos kupi­nas klap­sė­ji­mas blaks­tie­no­mis. Ši isto­rija paremta Bokačio (Boccaccio) kūri­niu, kuriame suk­tas vie­nuo­lis suvi­lioja vie­tinę gra­žuolę apsi­me­tęs archan­gelu Gabrieliumi. Trnkos dėme­sys deta­lėms išreiš­kia dai­lios ir patik­lios vei­kė­jos esmę.

Daug Trnkos filmų paremta kla­si­kine lite­ra­tū­ros mokykla. Greta Bokačio, sukur­tos inter­pre­ta­ci­jos ir Anderseno, Šeks­pyro, Čechovo, čekų rašy­tojų kūri­niams. Greta galima ste­bėti ryškų pasa­kiš­kumo ele­mentą, grei­čiau­siai kilusį iš to lai­ko­tar­pio, kai Trnka dirbo knygų iliust­ra­to­riumi. Iliustravimas pamažu trans­for­ma­vosi į lėlių teatrą – Trnkai nebe­pa­kako sta­tiško vaizdo, jau­di­nan­čio vaiz­duotę, bet neju­dan­čio sava­ran­kiš­kai. Tačiau jo spek­ta­liai nebuvo pri­im­tini vai­kams, o 1935 metais suau­gu­sie­siems šis žanras dar buvo per­ne­lyg mar­gi­na­lus. Mažai kas pasi­keitę ir dabar. Neseniai „Menų spaus­tu­vėje“ buvo rody­tas G. Radvilavičiūtės lėlių spek­taklis suau­gu­siems „Karalius Juoba“. Ironija ir atsai­nus požiū­ris į tra­di­ci­nės lėlės sąvoką sukūrė absur­dišką, spal­vingą, savi­tai pra­bangų ir aštrų darbą, kurį pama­tyti panoro apie 20 žmonių. Data kinta, tra­di­cija lieka. Galima suprasti, kodėl po nepa­si­se­ku­sio darbo lėlių teatre Trnka grįžo prie iliustravimo.

Vėliau jis ėmėsi kurti ani­ma­ci­jos stu­di­joje „Triukų bro­liai“ (aka „Broliai su marškinėliais“„Bratri v triku Studio“), kurioje sukurti fil­mai jam pelnė čekų ani­ma­ci­jos tėvo vardą. Su kiek­vienu filmu ryš­kėjo jo uni­ver­sa­lu­mas, kadangi jis pri­si­dė­davo prie visų pro­duk­ci­jos sta­dijų – pra­de­nant sce­na­ri­jaus ir kos­tiumų kūrimu, bai­giant reži­sūra ir fil­ma­vimu. Jo filmų atmos­fera apn­niu­kusi, vedama įvai­res­nės emo­ci­jos ir tik­rai nebe­skirta mažamečiams.

Beveik visą gyve­nimą Trnka pra­leido sujung­toje Čeki­jos ir Slovakijos vals­ty­bėje. Animatorius 1912 metais gimė Pilsene, o didžiąją gyve­nimo dalį pra­leido Prahoje. Jo fil­mai savo esme atspindi čekišką būtį ir požiūrį, mito­lo­giją ir įvaiz­džius. Todėl nebūtų pra­sminga kūrėją pri­skirti vals­ty­bei, kuri sukurta dirb­ti­nai. Tam tikra prasme tai prieš­ta­rautų pačiai Trnkos kūry­bos idė­jai – siekti gry­no­sios emo­ci­jos, pasi­tel­kiant meta­fo­ras kurti rea­ly­bės atspin­džius. Taigi, nenuo­stabu, kad Trnkos dar­buose poli­tika atsi­randa labai retai. Tai šiek tiek ker­tasi su min­timi, jog ani­ma­ciją jis kūrė suau­gu­siems, ir kaip meni­nin­kas turėtų turėti tam tikrą ideo­lo­ginę pozi­ciją, atspin­dėti aštrius to lai­ko­tar­pio kam­pus. Tačiau dar kaip iliust­ra­to­rius jis pasi­reiškė esan­tis dau­giau este­tas, nei filo­so­fas. Jo iliust­ra­ci­jos yra deko­ra­ty­vios ir rea­lis­tiš­kos, tačiau turin­čios nedaug sle­piamo turinio.

Galbūt galima teigti, jog visą gyve­nimą vei­kia­mas čeko­slo­va­kiš­kos atmos­fe­ros, Trnka pasi­rinko milo­šišką ket­mano gyve­nimo būdą. Jausdamas tai, kad egzis­tuoja sis­te­mos ribos, jis nutarė domė­tis savo sri­timi, kal­bėti abst­rak­čio­mis temo­mis, kurias pag­rin­džia kla­si­kine lite­ra­tūra (ryšiai tarp žmonių, tikrumo/​dirbtinumo) arba piešti apo­li­tiš­kai ir neut­ra­liai, vai­kams. Taip vengti temų, kurios galėtų suer­zinti poli­ti­nius auto­ri­te­tus. Išsišokimai gali sutruk­dyti kurti. Menas šiuo atveju tampa didesne ver­tybe už kovą. Toks buvo išgy­ve­nimo prin­ci­pas pir­mo­joje XX amžiaus pusėje. Pasak A. Balz, nepa­si­duoti sta­li­ni­nės čekų vyriau­sy­bės spau­di­mui Trnkai padėjo jo darbo sti­lius. Neįmanoma nekal­ban­čių per­so­nažų pri­versti skan­duoti sis­te­mai palan­kių šūkių. O pasa­ko­mis ir legen­do­mis parem­tus fil­mus bepra­smiška cen­zū­ruoti. Didžiąją dalį Trnkos filmų šian­dien galima surasti Youtube. Pastačius šalia CGI ani­ma­ci­jos, jo dar­bai yra pri­mi­ty­vūs, tačiau be jų koks nors “Toy story 3” gal­būt netu­rėtų tam­ses­nių alternatyvų.

Daugiau infor­ma­ci­jos apie ani­ma­to­rių galima rasti čia ir čia.

Apie autorių:

Ilona Klimaitytė
Renginių organizavimas, rašymas ir gardus alus visą laiką buvo Ilonos mėgstamiausi užsiėmimai, sklandžiai papildantys vienas kitą. Greta jų – domėjimasis postindustrine muzika, antropologija ir kreivu kinu. Šiuo metu ji baigia kultūros istorijos ir antropologijos studijas ir daro tyrimą apie industrinę elektroninę muziką Lietuvoj... Skaityti toliau > >