Satta Outside 2010 dienoraštis

Nuotraukų auto­riai — Rimvydas Inoškis ir Nerijus Dubsta.

Rugpjūčio 13–15 die­no­mis šeimos ver­ty­bių puo­se­lė­jimo kurortą Šven­to­joje užg­riuvo tūks­tan­tinė pas­ku­ti­nįjį šią vasarą vyks­tantį madingą muzi­kos fes­ti­valį aplan­kyti ištroš­ku­sių alter­na­ty­vių poil­siau­tojų minia. Alternatyviame kurorte vokie­čių pen­si­nin­kams ir vie­tos sve­čiams Žoli­nių savait­ga­lis žadėjo dide­lio kali­bro pra­mogų ruletę ir mėnesį prieš ren­ginį vertė pra­leisti per­žvel­gi­nė­jant atli­kėjų myspace pro­fi­lius. Pajutę didžią pareigą būti to įvykio daly­viais ir doku­men­tuo­to­jais įsispraudę į mau­dy­mosi kos­tiu­mus ir surinkę gri­kių košės atsar­gas paju­dė­jome Šven­to­sios link.

Atvykę neuž­si­bu­vome pus­ki­lo­met­ri­nėje eilėje prie kasų tris­de­šimt pen­kiems Celsijaus her­cams smo­giant ir ėjome pasi­imti mėly­nųjų apy­ran­kių įgali­nan­čių į teri­to­riją be eilės įsinešti šauna­muo­sius gink­lus, alko­holį ir psi­chot­ro­pi­nes medžia­gas. Šiemet fes­ti­va­lis įsikūrė buvu­sio sovie­ti­nio atrak­cionų parko teri­to­ri­joje. Keturios muzi­kos erd­vės: įspū­din­gai apdri­skusi betono est­rada, Šven­to­sios scena pabars­tyta smė­liu ir šuolio atstumu nuto­lusi nuo upe­lio, „Kala garso sis­te­mos“ vib­ra­cijų val­do­mas pala­pi­nių mies­te­lis ir Pievos scena pui­kiai ati­tin­kanti savo pava­di­nimą. Diskotekos belau­kian­tiems orga­ni­za­to­riai pri­ruošė įvai­rių meniškų ir neme­niškų pra­mogų . Nieko nepa­matę camera obs­cura dėžėj ėjom paveiks­luo­tis prie dai­liai išpieštų deko­ra­cijų. Išalkusieji galėjo rink­tis iš bent dešim­ties fes­ti­valį mai­ti­nu­sių deš­rai­nių ir samosų kio­skų.

Ten per daug nelū­ku­riavę, kaip ir dau­guma poil­siau­tojų patrau­kėm „Cento“ uni­ver­sa­li­nės par­duo­tu­vės link, kurios ser­ve­ris, kaip vėliau paaiš­kėjo, laikė epiš­ka­sias ištroš­ku­siųjų apkro­vas ir tuom nedžiu­gino kasi­nin­kės Irutės. Taigi vokiška kokybe trykš­tantį rau­galą „Obolon“ ir ne tiek pra­bangų, bet nema­žiau gai­vin­tantį ir žiebiantį „Šneko­rių“ alų pir­kom šalia esan­čiose mažose kurorto krautuvėlėse.

Apžvelgę kurorto pra­mo­gas ir vos nesu­si­vi­lioję aplan­kyti gai­lių gai­galų ansamb­lio „Pikaso“ kon­certo kul­tū­ros namuose „Paršelio Rojus“ grį­žome į Sattos šalį kur ledus laužti buvo bepa­bai­giąs Mark‘as Splinter‘is. Vakarėlio temą vėliau palaikė jo kolega Nightjar, o visų nuo­stabą kėlusi supu­vu­sio­mis pliaus­ko­mis apkaus­tyta est­rada leido dūmus aplink masyvų paketą iš Jungtinės kara­lys­tės pri­sta­čiusį kurjerį „Vienuolika Tigrų“. Buvo nuostabu.

Gretimoje paplū­dimo imi­ta­ci­jos sce­noje ele­gan­tišką dubs­tep gro­jan­tys suo­miai Clouds žemais daž­niais kėlė nuo žemės smėlį ir skam­bant kom­po­zi­ci­jai „Suicide smo­ker“, ragino besi­links­mi­nan­čius ren­gi­nio sve­čius pri­si­degti suktines.

Tuo šiau­rie­čių inva­zija „Satta out­side 2010“ nesi­baigė — už gero pusan­tro šimto metrų esan­čioje Pievos sce­noje, išvy­dome synth­punk kolek­tyvą „Folke Westside“. Visų laikų nema­lo­niau­sią punk grupe pri­si­sta­tan­tys vai­ki­nai anaip tol nebuvo nema­lo­nūs. Pasirodyme netrūko vyriš­kos poten­ci­jos ir galū­nes pjaus­tan­čių sin­te­za­to­riaus garsų, kurie vis vertė jau­nimą neat­sa­kin­gai šoki­nėti į susi­rin­ku­sią minią.

Lyg to būtų buvę negana, sce­non stoję tau­tie­čiai, rie­biu pava­di­nimu „Analiniai Kumščiai“ parodė tikrą punk rock‘ą. Artimiau su ansamb­lio kūryba susi­pa­žinę jau žinojo ko tikė­tis, kitiems beliko atlai­kyti keletą round‘ų nely­gios kovos. Scenoje kel­nes pame­tęs ir toliau dūkęs voka­lis­tas die­nos metu ramiu veidu patie­ki­nėjo dar­žo­vių troš­kinį ir lie­ti­nius su obuo­liais „Labdarių infoshop‘e“. Gausiai susi­rin­kusi pub­lika prašė „pakar­tot“ ir gavo dar vieną porciją.

Paskutinius ener­gi­jos liku­čius išlieję est­ra­doje, patrau­kėmę į šiukš­lių kalno papė­dėje įrengtą cera­tinę dvi­vietę būstinę.

Išgyvenę iki ant­ros fes­ti­va­lio die­nos pala­pi­nių mies­te­lio gyven­to­jai mirko kem­pingo teri­to­riją juo­sian­čiame šaltos giros upe­lyje. Kiti traukė į Šven­tąją pirkti gin­taro paveikslų ir įbri­sti į sužy­dė­ju­sią Baltiją. Sklido gan­dai apie lai­min­guo­sius kal­bė­ju­sius „Tėve Mūsų“ visą naktį ir išmel­du­sius van­dens pasi­ro­dymą dušo kabinose.

Išsitepę nusvi­lu­sias nuga­ras kefyru patrau­kėme į pie­vos sceną, kurioje susė­du­siems klau­sy­to­jams kūri­nius atliko ansamb­lis „Echologijos minis­te­rija“ su tei­giamų vib­ra­cijų amba­sa­do­riumi Eazystyle, pri­si­sta­čiu­siu Žaibo vardu. Kokybiški šaknų ir kul­tū­ros gar­sai suk­vietė šokti ir ploti daug šaunių pilie­čių. Ponas Žaibas pra­nešė džiu­gią žinią – grupė įraši­nėja albumą ir visi norin­tys jį galės par­si­siųsti iš čia.

Prieš vakaro žvaigž­džių pasi­ro­dy­mus, ste­bė­jome kaip Ritmų kovų finale jau­nuo­lis Miša stai­giais beats‘ais drė­kina spie­gian­čių nepil­na­me­čių eiles ir nukauna „sun­kias­vorį“ Mark‘ą Splinter‘į. Ilgai lauk­tas post-​dubstep Mount Kimbie pasi­ro­dy­mas sutraukė nemenką masę vaka­ro­tojų. Atlikėjai žaidė efektų ran­ke­nė­lė­mis, nau­dojo įvai­riau­sius inst­ru­men­tus, dai­navo, klik­sėjo, sprag­sėjo.. ir neti­kė­tai baigė pasi­ro­dymą. Visi gyrė kaban­čiose paklo­dėse mir­gan­čias vizualizacijas.

Gretimoje sce­noje sve­čiai iš už Atlanto Fashawn ir Exile prie­mies­čio vai­kiams pasa­kojo geto isto­ri­jas. Vakarykščiai punk rock‘o klau­sy­to­jai pri­si­minę mtv video kli­pus judino aukš­tyn iškėl­tas ran­kas į Kalifornijos pože­mi­nio hip-​hop rit­mus. Ceremonimeistro ir muzi­ki­nių įrašų prog­ra­mos parin­kėjo duetas — lyg senais gerais lai­kais kurių Lietuvoje nebuvo.

Kiek vėliau betono Estradoje per­fo­ra­to­riais dar­ba­vosi ener­gin­gai nusi­tei­kęs rau­don­ke­pu­rai­čių duetas Knalpot iš Nyderlandų. Esame tikri, kad vieną kom­po­zi­ciją sudarė atbu­line pavara važiuo­jan­čios šiušk­lių maši­nos sklei­džiamo pyp­sė­jimo gar­sas. Skambėjo puikiai.

Apie tre­čią valandą nak­ties pra­si­dė­jęs Hudson Mohawhke pasi­ro­dy­mas dvelkė gel­to­nom dis­ke­tėm ir gra­žino į „Ziliton“ lai­kus. Pabaigai palei­dęs Toto – Africa, pri­vertė jau­nimą šoki­nėti nuo sce­nos kru­vi­nais kojų pirš­tais. Tuo pat metu krū­muose pasi­slė­pu­sioje „Sattana out­side“ sce­noje buvo įžieb­tas medi­nis ožys mėlynu falu.

Nusprendę, kad mie­gas fes­ti­va­lio naktį būtų per didelė pra­banga, paple­pė­jom su žvaigž­dėm, sulau­kėme auš­ros ir gilu­mi­nių Intakz, Paul Nevermind ir Eazystyle sto­jimų prie ran­ke­nė­lių. Smėlyje besi­mė­tan­tys pas­ku­ti­nieji iš gyvųjų ret­kar­čiais rodė gyvy­bės ženklus iki pat pietų.

Kadangi pala­pi­nėse vyravo ato­grąžų kli­ma­tas — geriau­sia vieta mie­go­ji­mui pasi­rodė sve­tin­gas „Kala garso sis­te­mos“ pavė­sis. Verta pami­nėti, kad šie vyru­kai legen­di­niais riddim‘ais ir nau­jos kar­tos gar­sais nesu­stojo kelti pozi­ty­vumo lygio beveik visas tris fes­ti­va­lio die­nas. Paskutinįjį fes­ti­va­lio vakarą įsigyti geriamo ar kokio kito van­dens nebuvo įmanoma, nors apie tai pirk­dami bare pil­domą „Satta bute­laitį“ kai­na­vusį dešimt litų nebu­vome infor­muoti. Bet kaip sakoma — nėra to blogo… Vandens ieš­ko­dami surin­kom tau­tie­čių pie­voje paliktą plast­ma­sinę tarą. Verta pami­nėti, kad kem­pin­gas jau buvo nebe­sau­go­mas ir atvi­ras visiems smalsuoliams.

Tačiau šie menki nesklan­du­mai nesu­trugdė links­min­tis ir išgirsti vakaro prog­ra­mos. Kosminė vakaro sve­čių ir Mondayjazz Jam sesi­jos muzika ir Pixelnoize vizu­a­li­za­ci­jos vie­nin­te­lėje Šven­to­sios sce­noje sulaukė gau­saus būrio nuvar­gu­sių veidų ir žaibuo­jan­čios liū­ties, kuri mažai kam terūpėjo.

Šių metų „Satta out­side“ fes­ti­va­lis įpūtė naujų vėjų lie­tu­viškų fes­ti­va­lių padan­gėn. Kokybės garan­tas — už pažangą kolū­kiui ir įvyk­dytą penk­me­čio planą ski­ria­mas metų gami­nio meda­lis. Ačiū!

Tekstą paruošė Nerijus Dubsta ir Rimvydas Ivoškis.