Kūrybiškumo Kioskas: Interviu su Laura Guoke

Sveika, malonu su tavimi susi­pa­žinti. Taigi, pir­mas klau­si­mas būtų – paste­bė­jome, jog dau­giau­siai dirbi su gra­fi­kos tech­nika? Kaip šią tech­niką atra­dai, kodėl ji tau artima? Ar bandei/​bandai ir kitas technikas?

Sveiki. Grafikos tech­ni­kos panau­do­jimą mano dar­buose pir­miau­siai sie­čiau su stu­di­jo­mis Vilniaus Dailės Akademijoje ir Šiau­lių Universitete, nes ne per seniau­siai bai­giau šią spe­cia­lybę. Sunku pasa­kyti, kas prieš sep­ty­ne­rius metus ins­pi­ravo pasi­rinkti gra­fiką; gal­būt matyti ir savaip suvokti kūri­niai, paruo­šia­muo­sius kur­sus orga­ni­zavę dės­ty­to­jai… Nors nie­kada nebu­vau ir nesie­kiau būti pavyz­dinga gra­fi­kos atstove, tech­nika ir yra tik tech­nika, — tuo metu pri­ei­nama ir įval­dyta, pade­danti ir suku­rianti erdvę meni­nei iš/​saviraiškai.

Šiuo metu mano kuriami objek­tai vis kei­čiasi, gal­būt lieka mažiau gra­fi­kos ir atsiranda/​-​as dau­giau foto­gra­fi­jos, skulp­tū­ri­nių objektų, (panau­do­jant įvai­rias medžia­gas, svar­biau­sias tiriamas/​išraiškos objek­tas mano kūry­boje — žmogaus kūnas) garso/​vaizdo eks­per­i­mentų. Tačiau neno­riu visiš­kai pamiršti gra­fi­kos, piešinio …

Esi daly­va­vusi dau­ge­lyje parodų, tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų – koks, tavo manymu, yra parodų tiks­las? Kaip ver­tini patį paro­dos for­matą? Kokią parodą tavo manymu galima pava­dinti sėkminga?

Stengiuosi daly­vauti paro­dose ir pro­jek­tuose užsie­nyje ir dėl to, kad taip galime pasi­tik­rinti, ar iš tiesų esamę įdomus kūrė­jai ne tik savo miesto, ar Lietuvos, mastu. Didžiojoje dalyje pro­jektų nėra jokių pro­tek­cijų, reko­men­da­cijų, tik tu ir tavo idė­jos. Klausimas, ar jos bus pri­im­ti­nos, įdomios visiems? Žinoma, to tikė­tis būtų naivu, tačiau tai vie­nas iš būdų bend­rauti ir dalin­tis patir­timi su kitais žmonė­mis, dir­ban­čiais kūry­bi­nėje sri­tyje ir turin­čiais daž­nai visiš­kai kitą patirtį, sąly­gotą dau­ge­lio veiksnių.

Nedalyvauju paro­dose tik dėl to, kad užsi­dėti tam tikrą pliu­siuką ar dar vieną įrašą kūry­bi­nės veik­los apra­šyme. Daugiau ren­kuosi temi­nius pro­jek­tus, kurie sie­jasi su šiuo metu mano dar­buose ana­li­zuo­ja­mo­mis temo­mis, rep­re­zen­tuoja jau­niau­sios kūrėjų kar­tos idė­jas, išraiš­kos gali­my­bių įvai­rovę ir sie­kius. Taip pat svarbu ir tai, kad paroda vyksta regione ar šalyje kurios orga­ni­za­cijų, ins­ti­tu­cijų, gale­rijų ir kt. orga­ni­zuo­ja­muose pro­jek­tuose dar nesu dalyvavusi.

Neskirstau parodų/​projektų į mažiau ar dau­giau reikš­min­gus. Manau, kad nau­din­gas yra daly­va­vi­mas tiek vir­tu­a­lioje erd­vėje vyks­tan­čiuose pro­jek­tuose ar temi­nėse paro­dose, kuo­met eks­po­zi­cija ren­giama rea­lioje erd­vėje. Žinoma, šiame pro­cese neiš­ven­giu ir dau­ge­lio trū­kumų; darbų gabe­nimo prob­le­mos ir su tuo kar­tais susiję “nelai­mingi” atsitikimai…

Parodos sėk­min­gumą yra labai sunku api­brėžti; gal lan­ky­tojų gausa, recen­zi­jos ir kt. atsi­lie­pi­mai, par­da­vi­mai? O gal įgyta įvairi patir­tis ir el. paštu atskrie­jęs dar visai jauno žmogaus laiš­kas, kad ir jis nori užsi­imti pana­šia veikla?

Kiek tavo kūry­bai, žinioms, gali­my­bėms įtakos daro nau­jo­sios tech­no­lo­gi­jos, inter­ne­tas, pri­ei­na­mos prog­ra­mos? Ar tau tai svarbu?

Paskutiniu metu neteko susi­durti nė su vienu kūrėju, kuriam tai neda­rytų bent kokios įtakos. Technologijos, žinoma, pra­ple­čia gali­my­bes, tačiau rei­kėtų turėti pakan­kamą mate­ria­linę bazę, taip pat part­ne­rius, kal­bant apie nau­jau­siųjų tech­no­lo­gijų tiks­lingą panau­do­jimą meni­niuose pro­jek­tuose arba jų integravimą.

Man svarbu, kad tech­no­lo­gi­jos įgalina greitą tam tikrų idėjų sklaidą, rezo­nansą, taip pat sutei­kia gali­mybę įgyven­dinti pro­jek­tus grei­tes­niais tem­pais, prie vieno pro­jekto kartu dirbti kele­tos šalių atstovams.

Kaip manai, su kokiais sun­ku­mais susi­du­ria kūrė­jai, dirb­dami Rytų Europoje? Kokią turi nuo­monę apie kūry­bi­nes indust­ri­jas poso­vie­ti­nėse vals­ty­bėse? Kokias cha­rak­te­ris­ti­kas, tei­gia­mas arba nei­gia­mas savy­bes galė­tum įvardinti?

Vienas iš esmi­nių minusų ‚kad daž­niau esame rei­ka­lingi ne savo kul­tū­ri­nei aplin­kai, o užsie­niui. Tai lemia amži­nas finan­sa­vimo sty­gius ir pakan­ka­mas kul­tū­ros paklau­sos nebu­vi­mas (ar tin­ka­mos stra­te­gi­jos nebu­vi­mas) mažoje rinkoje.

Kūrybiniu indust­rijų veikla Lietuvoje dar tik ski­nasi sau kelią. Vykdant kul­tū­ros indust­rijų stra­te­giją atsi­randą ban­dymų kurti kūry­bi­nių indust­rijų cen­t­rus Lietuvos mies­tuose, (šiuo metu ir Šiau­liuose), tai yra labai svarbu ple­čiant kul­tū­ros sek­to­riaus ir verslo sėk­mingą komu­ni­ka­vimą. Kiekvienam nau­jam reiš­ki­niui Lietuvoje yra pakan­ka­mai sunku skin­tis kelią, šiuo­lai­kiški spren­di­mai turėtų būti tai­komi kul­tū­ri­nėse ins­ti­tu­ci­jose, sie­kiant abi­pu­sio meno ir verslo ryšio.

Tikiu, kad kri­tinė esa­mos padė­ties ana­lizė padės suprasti kūry­bi­nių indust­rijų svarbą ir naudą ple­čiant meni­nės kul­tū­ros var­to­tojų ratą, kas yra būtina norint kurti ir vėliau išlai­kyti kūry­bi­nių indust­rijų cen­t­rus, suku­riant nau­dingą pro­duktą, kuris gali rep­re­zen­tuoti mus pla­tes­nėje auditorijoje.

Žinome, jog užsi­imi ne tik kūry­bine veikla, bet ir dės­tai, kaip pavyksta susieti šiuos du skir­tin­gus užsi­ėmi­mus? Ar galė­tum teigti, jog jau radai savo harmoniją?

Nemanau, kad šie užsi­ėmi­mai nesi­sieja tar­pu­sa­vyje, juk dės­tau meni­nės sri­ties dis­ci­p­li­nas. Šioje veik­loje (kal­bant apie dės­tymą) manau, kad yra svarbu tin­ka­mai ref­lek­tuoti ir savo jau sukauptą patirtį ir ją pri­ei­na­mais būdais per­teikti stu­den­tams. Mano tiks­las — ska­tinti eks­per­i­men­tuoti pla­čiąja prasme.

Menininkas vis dar yra labai užda­ras orga­niz­mas Lietuvoje, aplip­dy­tas dau­ge­liu mitų ir nevy­ku­sių kli­šių ir aš ne jokia išim­tis, tačiau bet kuri nauja veikla pra­p­lė­čia tavo gali­my­bes, sukau­pia įvai­resnę patirtį.

Nežinau dėl har­mo­ni­jos, tik mane visa gyve­nimą lydi jaus­mas, kad yra dalykų kuriuos turiu vie­no­kia ar kito­kia forma pasa­kyti ir padaryti…

Papasakok apie savo kūry­bos seriją “Presentiment”, apie ką ji, kaip kilo min­tis ją sukurti?

Viskas vyko orga­niš­kai, todėl visus šiuos dar­bus ir pava­di­nau Nuojautomis. Pirma atsi­ra­s­davo dar­bas, vėliau dėl tam tikrų įvykių (kalbu ir apie asme­ni­nius) gra­fi­kos kūri­niai įgydavo vis kito­kių pra­smių. Tai „vaiz­di­nis“ nujau­ti­mas vėliau nuti­ku­sių įvykių; mano Mamos ran­kos trauma, Japonijos kata­st­rofa ir dau­ge­lis kt. vie­naip ar kitaip reikš­mingų įvykių.

Daugelis žmonių yra patyrę (pati­ria) intui­ty­vias nuo­jau­tas apie atei­ties įvykius, kurios, kaip vėliau paaiš­kėja, buvo tei­sin­gos. Dauguma tokių nuo­jautų gali būti pri­ski­riama pasą­mo­nės gel­mės lau­kui, kitos, be abejo — tik suta­p­i­mas, kolek­ty­vios pasą­mo­nės išdai­gos, atsi­ra­du­sios dėl užmirštų ir jau patirtų įvykių. Tačiau kar­tais, nuo­jauta, kuri buvo mažai tikė­tina ( nors ir neda­rant jokių prie­laidų kad tas įvykis gali nutikti), balan­suo­jant ant sąmo­ningo suvo­kimo ribos, gali savyje tal­pinti užko­duotą atei­ties infor­ma­ciją. Pasaulis yra nuo­lat besi­kei­čian­tis dina­miš­kas kūri­nys ir šian­die­ninė poli­tinė, eko­no­minė ir k.t. situ­acija sutei­kia daug svars­tymų apie ateitį. Dabar klau­siu savęs ar mūsų nervų sis­temą užplūs­tan­tys vaiz­di­niai iš tiesų gali tei­sin­gai numa­tyti atei­ties įvykius ar bent jau nužy­mėti būsimų įvykių gai­res? Ar galime surinkti ir sis­te­minti vaiz­di­nius užplūs­tan­čius tik kelioms sekun­dėms ar vis besi­kar­to­jan­čius, nuo­jau­tas, kurios nepri­klau­so­mai nuo mūsų padė­ties, gyve­ni­miš­kos patir­ties ir įsiti­ki­nimų lanko mus pačios savaime?

Nuojautą (angl. pre­sen­ti­ment) var­toju kaip ter­miną, reiš­kiantį sąmo­ningą visuo­me­nės, asmens ir kt. atei­ties įvykių išanks­tinį paži­nimą. Nuojautoms esant rea­lio­mis – pati­riame išanks­tinį nerimą prieš mums reikš­min­ges­nių vaiz­di­nių atsi­ra­dimą. Žiūro­vui patei­kiami objek­tai kaip užuo­mi­nos, sub­jekto modi­fi­ka­ci­jos ir jung­tys pie­ši­nyje ir šilko­gra­fi­joje. Kūrybos pro­ceso metu turė­jau gali­mybę apra­šyti ir tyri­nėti savo nuo­jautą, vėliau ją per­mąs­tant ir pasi­tik­ri­nant joje užko­duotą infor­ma­ciją. Menas buvo svar­bus kaip įran­kis pati­riamų nuo­jautų tyri­nė­ji­mui ir įrašymui.

Sense

Sense

Jeigu rei­kėtų api­bū­dinti pag­rin­di­nius savo įkvė­pimo šalti­nius, kokie jie būtų?

Išgyvenama/​-​ta patirtis.

Koks pro­jek­tas, su kuriuo esi dir­busi, paliko tau dau­giau­siai tei­giamų įspū­džių, nau­din­gos patir­ties? Papasakok plačiau.

Negalėčiau išskirti kaž­ku­rio vieno, nuo kiek­vieno iš jų spe­ci­fi­kos pri­klausė, kokias nau­jas patir­tis įgijau ir ką naujo galė­jau išmokti. Vienaip gali ver­tinti atsi­ra­dus laiko atstu­mui, kitaip kuo­met “degi” ir gyveni viena ar kita idėja, tuo pačiu metu šių idėjų rezul­tatą ban­dant sėk­min­gai “eks­por­tuoti” auditorijai.

Bet kuri bie­nalė ar trie­nalė, ar kitas ren­gi­nys, turin­tis ilgas tra­di­ci­jas sužavi iki smul­kiau­sių deta­lių susty­guotu orga­ni­za­ci­niu apa­ratu, kuo­met tau nerei­kia rūpin­tis įvai­rio­mis maža­reikš­mė­mis smulk­me­no­mis, kurios atima daug bran­gaus laiko.

Man as a Sign

Lightboxes

Ar pastebi kokius nors šiuo metu gra­fi­koje vyrau­jan­čius tren­dus? Jei taip, kaip juos vertini?

Mes patys esame trendo sude­da­moji dalis. Visa supanti aplinka, įvai­riais būdais gau­nama infor­ma­cija, kul­tūra for­muoja mūsų suvo­kimą, vizu­a­lią raišką. Šiuo požiū­riu ir ver­tinu kiek­vieną vyrau­jantį trendą. Mes tai kuriame patys, vyksta nenu­trūks­tan­tis pro­ce­sas, kuris nau­jai ir pamai­tiną vieną ar kitą glo­balų reiš­kinį. Svarbiausia kad šiuo­lai­kinė gra­fika lei­džia būti nenu­trūks­tamo eks­per­i­mento dalimi ir užsi­imti tyri­nė­ji­mais be jokių apribojimų.

Šian­die­ni­nių tech­no­lo­gijų pagalba galime visi daly­vauti kūry­bi­niame pro­cese, išgy­venti kūry­bini aktą nesvarbu kur esi — gale­ri­joje, spe­cia­liai pro­jek­tui modi­fi­kuo­toje erd­vėje ar namuose. Koncentruojamės ne į tech­ni­kas, o idė­jas, todėl mūsų dar­bai parodo norą pasi­tel­kiant ino­va­ty­vias tech­no­lo­gi­jas (kol kas lie­tu­vai­čiams sun­kiau pri­ei­na­mas) per­kurti patį gra­fi­kos pro­cesą, sulau­kiant dau­ge­lio neti­kėtų baigčių.

Deconstructing ID book

Kaip manai, kuo toks kūrė­jas kaip tu galėtų būti įdomus Vakarų Europos publikai?

Manau, kad tuo, kuo ir man yra įdomi meni­ninkė Rachel, dir­banti Niujorke, ar meni­nin­kas iš Indijos Buddha, Carlos iš Londono, Sylvie iš Prancūzijos ir t.t. …

Jei galė­tum pasi­rinkti tobulą sce­na­rijų, ką veik­tum, kuo gyven­tum ir užsi­im­tum po pen­kių metų?

Gyvenimo patir­tis išmokė kad pla­nuoti net die­nai į priekį yra beveik neįmanoma…įvykstą tiek daug dalykų, kurie kore­guoja tavo pla­nus… O kal­bant apie penk­metį… Visą man suteiktą laiką norė­čiau daryti tai, ką dabar ir darau, — kurti ir iš naujo per­kurti save. Manau, kad po pen­kių metų neiš­ven­gia­mai pasi­keis išraiš­kos formą, gal­būt pra­dė­siu inten­sy­viai rašyti ar kurti spek­taklius ar veikti dar kažką kito.

Norėčiau turėti gali­mybę tobu­linti ir išreikti save bet kurioje kul­tū­ros sfe­roje, gal­būt dau­giau tei­kiant naudą tam tik­roms socia­li­nėms, kul­tū­ri­nėms grupėms.

Ačiū!

Body Identification

Agora

Apie autorių:

Gintarė Žitkevičiūtė
Gintarė Žitkevičiūtė yra Meno Duobės projektų kuratorė bei tinklaraštininkė, besidominti įvairiomis su kūrybiškumu susijusiomis tematikomis. Savo darbo strategijoje ji mėgsta gerą planavimą, dėmesį projektui, gilinimąsį į tematiką. Gintarės nuomone dirbti negalima su bet kuo, kurdama projektus ji kruopščiai renkasi žmones ... Skaityti toliau > >