Patinka tai ar ne, technologijos veržiasi į mūsų pasaulį, okupuodamos vis didesnius mūsų kasdienybės plotus. Ir keisčiausia, kad kažkada buvęs labiau jų priešininkas nei užtarėjęs imi ir pradedi keisti nuomonę, kai savo grožiu jos užliūluoja, įtraukdamos į neonine šviesa nutviekstą skaitmeninį pasaulį. Paskutinę tokią didelę smegenų ataką išgyvenau „Login’e“, arba dar kitaip vadinamoje progreso konferencijoje, praeitą savaitę nugriaudėjusioje Vilniuje. Ir turiu prisipažinti, šiek tiek pasidaviau.
„Login“ skelbiasi esą didžiausia Baltijos šalyse technologijų konferencija, daugiausiai dėmesio skirianti internetui, komercijai bei reklamai jame, išmaniųjų telefonų bei kompiuterių naujovėms, programoms, bei viskam, kas telpa į skaitmeninį formatą – duomenims, garsui, vaizdui, tekstui. Viskam su kuo siejama šviesiausia ateitis. Ir išties dalyvaudamas konferencijoje, šiaip nelabai širdyje pritardamas tai skaitmenizacijai, imi patikėti ta tobulo pasaulio svajone. Bent jau „Login“ organizatoriams pavyko sukurti tokį stilingą ir labai išmanų, kasdienybės neįsileidžiantį vakumą: lengvai elektronika ir roku perpinta muzika, violetinės ir melsvos spalvos, lounge aplinka atsipūtimui ir pranešėjai, vienas už kitą labiau tikinantys, kaip viskas gali būti gerai jei tik atsiduosime progresui. Supranti, kad tobula, net jei tai taps realybe, nebus, bet visvien atsiduodi tam šviesų, vaizdų ir garsų svaiguliui.
Dar labai įsiminė išmani publika, dar nebuvau mačiusi vienoje vietoje tiek daug šviečiančių obuoliukų bei po lietimui jautrų ekraną klajonačių pirštukų. Jei tik nebendravo, dalyviai buvo sukišę galvas į savo laptopų ekranus. Atleiskit už ironiją, bet man tas užimtumas pasirodė kažkoks tai jau gąsdinančiai perdėtas. Na bet gal dėl visko kaltas laikas, konferencija vyko ne savaitgalį. Ir dar, vis atsimenu tą vaizdą, kai besėdėdama spaudos atstovams skirtoje patalpoje buvau vienut vienutėlė tušinuku dar beskrebenenanti į savo nelabai įšmanų sąsiuvinį. Įdomus jausmas.
Per dvi dienas konferencijoje įvyko daugiau nei 50 susitikimų su įvairiais pranešėjais, tad juos visus dabar jau ir sunku aprėpti. Vienų kalbų, pavyzdžiui „Souncloud’o“, laukiau vien jau dėl vardo, deja nelabai ką pavyko išsinešti. Nebent gal dar stipresnį tikėjimą, kad išties šie laikai patys tobuliausi būti kūrėju. (Pabandykit paneigti tai !) Ir kad garsą galima labai daug kur panaudoti, net jei ir dažniausiai manai, kad garsas visgi pralaimi video. Kalbant apie vaizdus, bene didžiausio pasisekimo sulaukė Patricko Davisono kalba apie memus (internete plintančius montažus, vaizdo įrašus, juokingus ar kandžius komentarus), susijusiuos su gyvūnais. Labai didelio turinio lyg ir nebuvo, bet visgi visa salė lūžo iš juoko, o kelios įžvalgos apie žmonių psichologiją ir gyvūnėlių išnaudojimą išties sudomino. Jei turit laiko, žiūrėkit čia.
Labiausiai žinoma „Login„ rengėjai didžiavosi tuo, kad pavyko pakviesti „Wikipedijos“ įkūrėją Jimmy Wales. Jis daugiausiai papasakojo apie savo sėkmės istoriją ir žinoma Wikipedia, dėl ko gal kiek ir nusivyliau, nes kalbos apraše buvo minėta, kad tema – laisvo interneto plėtra bei aktualios interneto politikos problemos. Visgi išklausius kalbą, moralas ir paspirtis geri, nes matai prieš akis žmogų, kuris prieš tapdamas kažkuo ypatingu, sukūrė daug nesėkmingų projektų. Ir išvis, tą atkaklumą siekiant savo tikslų akcentavo ne vienas pranešėjas. Gal ir perdaug jau nuvalkiotai skamba tie visokie „ Have a purpose longer than yourself“, bet išties tai raktas į sėkmę. Ir taškas.
Kalbant apie tas visas frazes, tai jomis išties buvo labai žaidžiama. Ypač kai buvo kalbama apie reklamą. Čia vyravo tokios mintys kaip „Don’t just give customer a choice, help to choose“, visiems žinomas „Great bands tell great stories“. Taip pat kaip sėkmes priežastis itin buvo pabrėžiamos inovacijos: „Have a passion for innovation as much as for profit“. Reikia pripažinti, visur buvo jaučiamas didelis komercijos prieskonis, bet visgi žaviausia tai, kad beveik visas idėjas gali pritaikyti ir asmeniniame gyvenime ar kūryboje, nes tik būdamas išskirtinis bei žengiantis pirmiau kitų jausi tikrai pasitenkinimą savimi bei būsi įdomus.
Kiti pranešimai maloniai stebino, padėjo dar labiau susiformuoti suvokimą kur link juda technologijos. Man asmeniškai klipukai, reklamuojantys išmanius telefonus su jų visagalėmis programėlėmis, kartais kiek priminė sektantų propagandą: lengvas gyvenimas be problemų, visas laikas tik pramogoms, visi laimingi su šypsenomis iki ausų. Na bent atleiskim, tai būdinga dažnai reklamai.
Ir galiausiai prieinu prie pažadėtojo meno. Žinoma, kadangi tai labiau technologijų konferencija, taigi nereikėjo tikėtis kažkokios plėtotės šia tema. Kaip ir viskas šioje konferencijoje, menui artimiausias dizainas buvo įvardijamas kaip prekė, būdas kurti sėkmingą produkto įvaizdį. Taip pat ne viename pranešime buvo pranašaujamas dar didesnis vizualikos bumas internete ir apskritai pasaulyje, kas turbūt yra puikiausia žinia dizaineriams. Skambėjo šūkis „Information is beautiful“, pranašaujantis, kad po kiek laiko visa aplink mus supanti statistinė informacija bus pateikiama itin žaviai ir lengvai suvokiama kiekvienam vartotojui. Infografika, pateikianti sudėtingus dalykus ir nelabai, turėtų įsivyrauti visur. „Duomenys turi pradėti pasakoti istorijas“ – skelbė entuziastingas pranešėjas.
Su dizainu taip pat siejasi konferencijoje itin liaupsinta išmanaus miesto idėja, pranašaujanti kone fantastinių filmų ateitį. Išties pranešėjai įtikino, kad dabar egzistuoja kalnai nepanaudojamos, iš mobiliųjų telefonų bei prisijungimų prie interneto ir socialinių tinklų gaunamos, informacijos apie žmones, kuri naudingai galėtų būti pateikiama visiems prieinamose skaitmeninėse erdvėse ją atitinkamai išanalizavus. Žmonių srautų žemėlapiai, pavojų zonos, užterštumas – tai ir dar daugiau galėtų būti pateikiama žmonėms lengvai suprantama vaizdžia forma. Ir realiu laiku. Galim jau pradėti fantazuoti :)
Turbūt tiek minčių nuo manęs. Tikrai turiu pripažinti, kad konferencija paliko nemažą įspūdį. Gal kai kurios kalbos išties buvo kiek paviršiumi, trūko kritiškesnės minties apie šių dienų realijas, bet visgi tikrai verta sudalyvauti. Jau vien pati atmosfera, įdomūs žmonės. Bet, kad pasakojimas apie konferenciją nebūtų toks jau vienašališkas, bevaikščiodama „Litexpo“ sumąsčiau paklausinėti ir kitų dalyvių. Ir dar kadangi tiesiogiai Login’e nebuvo kalbėta apie meną, o manau apie jį tikrai įdomu išgirsti tokiame kontekste, šiek tiek pasistengiau užpildyti šią spragą. Taigi konferencijos dalyviai dalinasi mintimis, kas labiausiai įsiminė, kuo ši konferencija galėtų būti svarbi kūrėjams bei koks menas mūsų laukia ateityje. Meno savokos neapibrėžiau, tad Jūsų dėmesiui tiesiog laisvi pamąstymai bei kritika. O jos nemažai sulaukė net tik konferencija, bet ir pats MENAS (?) …
Jei išdrįsi