Iš pasakų, iš vilko nasrų — Kasia Jackowska

Tiesa sakant, nė neži­nau, nuo ko pra­dėti ir kas jums būtų įdomiau — ar isto­rija apie tai, kaip mėgstu visus pieš­ti­nius ir tuos skry­bė­lė­tus (tuos, kur kaip žmonės, tik su vilko ausi­mis) ir tuos iš pasakų ir viso­kius kito­kius vil­kus, ar apie tai, kokia vie­niša ir lai­minga mer­gaitė šiame paveiks­lė­lyje, ar apie tai, ką jums gal­būt galėtų papa­sa­koti archi­tektė, bet man mie­liau — iliust­ra­torė — Kasia Jackowska. O gal papa­sa­koti kokią nors kitą istoriją?

Ogi buvo taip…

Tas juo­das vil­kas iš pra­džių buvo tie­siog juo­doji skylė. Žinau, labai keista pasa­koti isto­ri­jas iš kito galo (ar net pusės), kai iš pra­džių buvo juo­doji skylė (oi, su kuria dar nė nesu­pa­žin­di­nau), o tuo­met atsi­rado ir vil­kas. Bet aš manau, kad jūs tik­rai esate susi­dūrę savo gyve­ni­muose su šito­mis dide­lė­mis rašalo ar tušo dėmė­mis. Jos visuo­met įtrau­kia, pri­ver­čia susi­mąs­tyti, o tuo­met ir suprasti, kad — oi, aš juk gal­voju apie tai taip ilgai. Kai kurie žmonės vėliau rem­da­miesi tomis juo­do­mis dėmė­mis kuria pasa­ko­ji­mus, pasa­kas ar tie­siog mėgina suprasti/​pajusti paukštį.

Tokioje juo­doje sky­lėje tur­būt daž­nai apmąs­tome savo gyve­ni­mus, prob­le­mas, prie­žas­tis ir pasek­mes, o jei šalia yra ir koks žmogus, tai apmąs­tome visa tai drauge. Jei juo­doji skylė yra koks, tar­kime, baras, nepa­žįs­ta­mas drau­gas šalia kar­tais išties papa­sa­koja ką nors visai atvi­rai. Kasia Jackowska tai pava­dino „A short insight into someone’s life“. Kartais tie gyve­ni­mai tokie liūdni, juo­kingi ir ironiški.

O kar­tais jie tokie pasakiški!

Ir roman­tiški! Šią seriją Kasia Jackowska pava­dino — „Benozzo Gozzoli, I Love You!“.

Matote, liūdni, juo­kingi ir iro­niški kar­tais būna ne tik pokal­biai, bet ir meilė, mir­tis. Žinoma, dar labiau tokie yra žmonės.

O užvis labiau­siai — šiuo­lai­ki­niai menininkai!

Kad ir kokios nuo­sta­bios isto­ri­jos bebūtų, anks­čiau ar vėliau jos bai­giasi, palik­da­mos tokį malonų moralo kar­tėlį. Šiaip ar taip, nie­kas mūsų bent jau (tik­riau­siai) nestebi, kaip kad Kasia Jackowska ste­bėjo žmones paplū­di­myje, o dabar tokia nuo­stabi vasara, kad turė­tume leisti sau elg­tis ir gyventi taip, kaip norisi. Apie šį savo pro­jektą ji kalba taip:

This sum­mer I went for the first time to ladies only swim­ming areas, and was fas­ci­na­ted by the dif­fe­rent body move­ments and poses ladys take when not wat­ched by men. Below some sket­ches from Frauenbadi and Utoquai.

Visa tai, ko jūs dar nespė­jot suži­noti apie šią nuo­sta­bią meni­ninkę, rasite čia.

Apie autorių:

Karolina Rybačiauskaitė
Karolina yra rašytoja, kuri visus savo darbus stengiasi pradėti nuo jautraus stebėjimo(si). Jos manymu, tai vienintelis būdas kalbėti apie kūrinius, reiškinius, žmones. Kiekvienas darbas yra klausimas, į kurį Karolina savo straipsniuose mėgina atsakyti – eiti į patį vidurį ir dainuoti. Tokiu būdu ji šiuo metu studijuoja dailėtyr�... Skaityti toliau > >