Tundroje svečiavosi Raimonda Tamulevičiūtė
Kaip bebūtų gaila, bet Tundros amžinybė irgi turi pabaigą. Trys dienos nuostabios muzikos, velniškos kaitros ir besišypsančių veidų pralėkė. Dar kurį laiką įspūdžius bus galima prisiminti iš nuotraukų, parsivežtų pačių gamintų suvenyrų ar dar kartą non stopu klausomų Tundroje pasirodžiusių atlikėjų gabalų.
Šių metų festivalis, vykęs Dūburio ežero saloje, Zarasų rajone, pasiūlė platų spektrą atlikėjų. Nors pasirodymų scenos tradiciškai buvo suskirstytos į bass, techno, psy trance ir chill out scenas, atlikėjų pasirodymai pasižymėjo eklektiškumu bei geros improvizacijos doze. Ypač sužavėjo chill out scena – pristačiusi bene daugiausia atlikėjų ir gyvų pasirodymų ji buvo tarsi rojaus kampelis žemėje. Chill out‘ui pasirinkta vieta – pušų giraitė, kuri atgaivindavo ne tik nuo karščio, kuris laikėsi visą savaitgalį, bet buvo ir ta vieta, kurioje galima praleisti valandų valandas gulint hamake ar tiesiog ant žemės, medituojant ir klausantis muzikos. Sunku kažką išskirti iš šios scenos atlikėjų, nes visi jie buvo su sava atpalaiduojančia aura.
Šioje scenoje pirmą kartą Tundroje pasirodė ir AVaspo. Su nekantrumu jų laukiau grupei neįprastoje pasirodymo vietoje. O laukti teko tikrai ilgai, pasirodymas vėlavo valandą – tai buvo pagrindinis trūkumas. Kitus pasirodymus įsuko grandininė vėlavimo reakcija ir dalintos programėlės neteko prasmės. AVaspo, pastaruoju metu daug eksperimentuojanti grupė, Tundroje pristatė savo naujus kūrinius, kuriuose galime išgirsti ir rytietiškų motyvų. Visgi pasirodymas nepaliko didelio įspūdžio. Man AVaspo visuomet labiau siejasi su miesto kultūra ir geriau skamba urban aplinkoje, kur galima stebėti neįprastas ir hipnotizuojančias vizualines projekcijas, neatsiejamas nuo grupės įvaizdžio.
Techno stage‘e labiausiai prikaustė kanadietis Fairmont, subtiliai varijuojantis tarp originalaus elektroninio skambesio ir vokalo, jo pasirodymas nė kiek nenuvylė. Ilgai lauktas buvo ir Casual Violence, taip pat su gyvu pasirodymu, kuris Techno sceną pavertė tiltu tarp industrial muzikos ir minimalaus techno. Jo pasirodymo metu ši scena įgavo kiek kitokį įvaizdį. Apskritai Techno stage’e daug nebuvau, praeidama po šių atlikėjų veiksmo vėliau negirdėjau beveik nieko įdomaus. Tiesa Acid Music Band & Sergio Pace nuteikė smagiai. Kiti pasirodymai, na bent jau jų nuotrupos, pasirodė gana klišinės. Beje, ši scena buvo „švariausia“ techniniu atžvilgiu.
Bass scena, sprendžiant iš vakarinių būriavimųsi, sukviesdavo daugiausia festivalio dalyvių, nusiteikusių „pasitaškyti“. Čia didžiausią įspūdį paliko Bong-Ra. Parinkti setai buvo tikrai daug geresni, nei pagrindiniai šį atlikėją pristatantys kūriniai, kurie skamba gana agresyviai. Tiesa, minėta agresija išliko ir pasirodymo metu, tačiau buvo įvilkta į daugiasluoksnį melodinį apdarą. Šeštadienio naktį Bass sceną kiek apramino suomis Fanu.
Psy trance scenai, manau, pritrūko dekoracijų, trance‘o erdvė atrodė keistai minimali ir nelabai derėjo su grojama muzika bei ištikimiausiais šios scenos šokėjais. Būtent čia pasirodė prancūzas Shotu. Viena iš festivalio savanorių — Sandra, atsakinga už psy stage’ą, paklausta apie šio atlikėjo pasirodymą, sakė, kad iš Shotu buvo tikėtasi pikto Dark psy trance, tačiau jis daugiau grojo Progressive psy su Dark prieskoniais. Daugelis psy trance mėgėjų teigė, kad muzika galėjo būti ir įvairesnė, tačiau, būtent šioje scenoje reikėdavo išlaukti tos akimirkos, kai nutiks kažkas netikėto: kiti garsai, skambesys, šviesos.
Šių metų Tundra siūlė daug workshop‘ų, tiesa, jie buvo gana padriki ir pritrūko informacijos kur ir kada jie vyks. Kita vertus, festivalio metu, kad ir kaip norėtum, visko tikrai neišgirsi ir nenuveiksi, pliusas tas, kad norėjosi daug kur būti vienu metu, o tai rodo festivalio mastą. Žmonių kiekis didelėje erdvėje atrodė gana mažas, o ir organizatoriai tikėjosi daugiau žmonių, tačiau būtent tą savaitgalį buvo ypač daug renginių Lietuvoje bei kaimyninėje Lenkijoje, galbūt tai ir pakišo koją. O į Tundrą atvyko tik ištikimiausių fanų būrys.

Būnant festivalyje dar kartą susimąsčiau apie elektronikos sąvoką apskritai, susidarė įspūdis, kad vieni ją suvokia kaip visišką proto atsijungimą ir neįsipareigojantį pasilinksminimą. Visgi norėtųsi, kad elektroninė muzika asocijuotųsi ne tik su geru “tūsu”, bet ir su emociniu bei protiniu jautrumu. Kalbėti apie elektroniką taip pat nelengva, nes į šią sąvoką sutelpa begalė kitų sąvokų, ir atlikėjų pasirodymai perauga į tam tikrą voratinklį, kurio kiekviena gija pulsuoja vis kitu ritmu.
Pabaigai norėtųsi dar kartą prisiminti gerą nuotaiką lydėjusią viso festivalio metu. Tik Tundroje gali sutikti pozityviai nusiteikusius, paprastai tokiais nebūnančius, jaunuolius. Toks rezultatas gaunamas kai harmoningai dera gamta, muzika ir tolerancija. Tikiu, kad paradoksaliai skambės sekantis mano sakinys, tačiau tai svarbus ir kartu elementarus priminimas visiems festivalininkams: nepalikit savo daiktų palapinėse, nes galit būti apšvarinti, kaip ir mūsų palapinė paskutinę naktį. Tiesa, ji apšvarinta nebuvo, o liko tik intensyvių paieškų ženklai. Keista, kad tai nutiko Tundroje, kadangi aplinkiniai buvo nusiteikę ypač pozityviai, turbūt panašūs dalykai visuomet įvyksta, ten, kur to mažiausiai tikiesi. Visgi Tundra esu patenkinta ir būtinai sugrįšiu kitais metais, kurie jau bus jubiliejiniai.











liepos 15, 2012
10:08 am
Atmosfera buvo super, o ta tundriška aura jaučiu išliks visą vasarą :)