Komiksai Monikos Kalinauskaitės (visas komiksas apie mugę čia)
Nuotraukos Raimondos Tamulevičiūtės
Turbūt nemažai laiko praėjo nuo tada, kai meno mugė Art Vilnius 2012 įvyko – beveik du mėnesiai su puse. Tačiau tik prieš keletą dienų pamačiau vieną paskutiniųjų atgarsių – dokumentinį Evaldo Janso filmuką čia. Iki to laiko perskaičiau daugybę mugę visiškai nepelnytai liaupsinančių straipsnių ir žinučių. Ne, nebuvo ten taip gerai, nė kiek. Ir kiek gi galima stebėtis bei ploti iš džiaugsmo, kad ji yra, tiesiog yra? Yra ji tokia jau trejus metus – kaskart vis labiau neįdomi ir nestebinanti. O šitame konceptualiame kontekste, manau, labai tiktų mažytė RoRa tiesa – „Dar daugiau – meno kūriniai, tie talento įsikūnijimai objektuose, yra geriausias Dievo visuresybės įrodymas: šventoji Dvasia ne tik kad įsiskverbia kur tinkama, bet ir savo nepraeinamu švytėjimu tarsi atperka dvasinio badmečio laikotarpius“.
Dažnai stebiuosi, ir kaip tie protingi mūsų kultūros vyrai sugalvoja tokius konceptualius meno vertinimo kriterijus, kokia šventoji esybė jiems juos pakužda. Aš vis dar manau, kad teisingi vertinimo kriterijai tai be proto subjektyvūs ir niekam nereikalingi išsigalvojimai, tad dabar taip atsargiai atsargiai čia rašau prisiskaičius vienodų nuomonių savo atsiliepimus, remdamasi tais pačiais kriterijais, minimais Evaldo Janso filme.
Konceptualus įtaigumas, atlikimas, ekspozicija? Ar mugėje buvo vietos ir paprastiems meno vartotojams, ir profesionalams? Na, vietos buvo tikrai nemažai, netgi vaikams. Vaikų edukacinius užsiėmimus organizavo patys savanoriai – dalino vaikams flomasterius, kad anie galėtų piešti „mugės įspūdžius“. Ak, liūdna, kad suaugusiems niekas nesiūlė piešti, na, nebent už nemokamą puodelį kavos. Liūdna ir tai, kad nemažai įdomių renginių nebuvo, jie buvo apkeisti vietomis arba pasibaigdavo vos prasidėję, šypseną kėlė ir skulptūrų ir instaliacijų „Takas“; aš galvojau, ir kas čia šitas skulptūras atvežė, kam jos įdomios, ką jos žavi, kodėl. Ką turėtų manyti jaunieji meno vartotojai susipažinę su skulptūra, instaliacija? Ne, mielieji, tik nesakykite, kad visas pasaulio muges ir galerijas išmaišę ir įvertinę, galite mums parodyti tik tiek.
Meno kūrinių konceptualus įtaigumas? Na, daugelis lietuvių galerijų stenduose pristatytų kūrinių buvo matyti ir žinomi, o užsienio – deja, ne patys įdomiausi. Tik kokia viena dešimtis vertė sustoti, apžiūrėti iš arčiau ir įdėmiau. Galbūt reiktų pasidžiaugti nebent tuo, kad turėjom galimybę apžiūrėti kaimynų darbus, kurie jokiose kitose mugėse nebuvo ir greičiausiai nebus eksponuojami. Valio! Tik kabindami darbus užmiršote prikabinti menininkų vardus ir pavardes, o, svarbiausia, informaciją apie medžiagas ir atlikimą! Plius, kartais įtaigiai suskambėdavo galimybė pabendrauti su menininkais ir įsigyti darbus iš jų pačių rankų. Man pačiai ši galimybė labiausiai patiko ir pokalbiai su keliais menininkais yra turbūt visa, ką gražaus ir nuostabaus iš šiųmetinės meno mugės Art Vilnius 2012 prisimenu.
Kaip mugė skamba nacionaliniame lygmenyje ir tarptautiniame? Labai džiaugiuosi, kad tokią turime ir labai nesmagu, kad, atrodo, tai viskas, kuo galime džiaugtis, kad tai po trejų metų vis dar vienintelis teigiamas ir tvirtas mugės įvertinimas tarp įvairių meno ir kultūros kūrėjų, vartotojų. Kiti klausimai, kuriuos iškelia meno kritikė Kristina Stančienė, tai – ar Lietuva yra „priaugusi“ prie tokios mugės, ar ji pas mus vyksta ne per anksti. Aš dar pridurčiau – o kaip mugė augina savo publikos sąmoningumą, kuria lankymo tradicijas, modelius. Ir kaipgi?
Ogi taip – pasirinkdami įvilktus į fikcijas savęs ir kitų vertinimo kriterijus, bet kaip organizuodami, teturėdami mažai lėšų, laiko bei įkvėpimo. Įkvėpimo, jo ir palinkėsiu.
Na, o pabaigai, dar vienas subtilus video iš praėjusių metų Art Vilnius pamąstymams apie tai, kokia yra ir kokia turėtų būti meno mugė, kokią kultūros industrijų platformą turime ir kokios galbūt norėtume.
rugsėjo 13, 2012
11:18 am
daug nuomonės, minčių skolinimosi iš kitų autorių ir šiaip paburbėjimo, tačiau kur pagrindimas? neradau nei vieno stipresnio argumento, kodėl ši mugė yra taip blogai, kaip sakai. kad ir kaip būtų neįprasta, tačiau šįkart mane, kaip nebuvusią mugėje, labiau paveikė teigiami tekstai apie šį renginį.
rugsėjo 13, 2012
11:45 am
Na, pagrindinis mano teiginys nėra, kad mugė yra blogai. Ir tai nėra teiginys, kurį savo straipsniu argumentuoju. Tai tiek.
rugsėjo 13, 2012
2:39 pm
“Ne, nebuvo ten taip gerai, nė kiek. Ir kiek gi galima stebėtis bei ploti iš džiaugsmo, kad ji yra, tiesiog yra? “
tai lygtais buvo pagrindinė teksto mintis?
rugsėjo 13, 2012
4:52 pm
Pritariu Vaidai. Nei argumentų, nei pagrindimo nėra. Tekstas primena žmogaus, kuris nesuprato, kur atėjo rašliavas. Rašančioji nesupranta kas yra mugė, ką ten veikia galerininkai, menininkai, vertinimo komisija ir visi kiti. Gaila, kad nesuprato, kokie renginiai vyko, kada prasidėjo ir pasibaigė. Cituoti protingų žmonių,nereikėjo. Geriau kol kas juos tik skaityti , žiūrėti ir mokytis. Nei E. Janso filmas nei RoRos nei K. Stančienės citatos šio teksto neišgelbėjo. Bet gerai, kad matėt, kad lankotės, žiūrit, skaitėt.
Reikia kažką žinoti, kad galėtum kritikuoti. Taigi linkiu palaukti sužinoti ir pamatyti.
Paskaičius tekstą atidžiai ir pažiūrėjus nuorodas ir aš nesupratau, kaip tas video pabaigoje atskleidžia, kokia mugė turėtų būti. ( žiūrėjau be garso)
O koks yra pagrindinis teksto teiginys? Arba, ką Jūs norėjote pasakyti?
rugsėjo 13, 2012
10:19 pm
Man keista kaip žmonės tampa aršūs dėl nuomonių. Kas giria, kas engia mugę, bet esmė yra kaip ji veikią žiūrovą, kokie žmonės perką tą “meną” ir kaip jį reikia teisti. Aš to nežinau. Ir jūs, mielos komentuotojos, to irgi nežinot? Kažkas gal bando čia palaikyti savo dėstytojų ar darbdavių pusę, pasirodyt gražiai ir užtarti idėją kuri nėra tokia didinga ar reikšminga, o gal tai yra apgalvota, bet išgirsti kriterijai net neatitinka esmės. Tiesiog norėjau pasakyti, kad straipsnis iš savęs nėra blogas. Juk daug visi skaitė vien gerus atsiliepimus apie mugę (kai asmeniškai aš pats ten buvau ir gėrio didžiausio nemačiau), bet nebuvo labai kritiškos nuomonės apie jos tuštumą ar primityvumą. Mugė iš esmės skirta parduoti šiuolaikinią kūrybą, bėda, kad parduodamas menas nėra šiuolaikiškas, kaštai gerokai per dideli, o tai ką matai yra gerų geriausiu atveju tik dados senovinis išmislas. Neverta nervų gadint dėl to, tai yra vizualu, bet neįtaigu.
p.s. dar galim padiskutuot.
rugsėjo 14, 2012
9:57 am
:) na, nemanau, kad eisim rodyti savo dėstytojams ar darbdaviams savo komentarų po šiuo straipsniu :))
šiuolaikinio meno srityje dirbu tikrai daug ir nesu etatinis piktas komentuotojas iš delfio. tad manęs nepaveikia vienintelis argumentas, kad šitas straipsnis yra geras dėl to, kad jis prieštarauja viešai išeskaluotai nuomonei. straipsnis yra geras, kai pagrindžia nuomonę ne pasiskolintomis tezėmis, kai autorius nusimano srityje, apie kurią šneka ir nelaido kritikos strėlių vien tam, kad buvo bloga nuotaika. labai matyti, kad autorė nėra nieko organizavusi — kelios pastraipos argumentuotai negali apibūdinti viso triūso, skirto mugei, ir profesionaliai nusakyti, kas buvo gerai, o kas pražiūrėta.
ir manau, kad šiuo atveju reikia kaltinti ne mugę, o pradėti didelę diskusiją apie šiuolaikinį meną, nes tai ir yra pagrindinė problema.
rugsėjo 14, 2012
10:01 am
Niekas čia nėra prieš nuomones, o tiesiog prieš prastai išdėstytas, suformuluotas, nepagrįstas nuomones. Kaip mugė dėl mugės, taip straipsnis dėl straipsnio.
rugsėjo 14, 2012
1:17 pm
daugiatūkstantinio projekto, nežinant visų peripertijų, kritika keliomis nepagrįstomis pastraipomis atrodo kaip jauno nepatyrusio žmogaus neturėjimas kaip išsireikšti
rugsėjo 14, 2012
3:25 pm
Man kai kurių žmonių komentarus skaitant, darosi taip nuobodu, kad net norisi žiovauti. Kiek galima kalbėti apie nusimanymą, apsiskaitymą, suvokimą bei vertinimą? Tai kad jūs brangiosios dirbate DAUG metų šiuolaikinio meno srityje visiškai nereiškia, jog jūsų nuomonė yra svaresnė už kitų ar kad tas kitas žmogus nenusimano apie ką šneka. Kūryba, menas, organizavimas bei šiuolaikinis menas nėra apie tai kas ką žino, kokią mokyklą baigė bei ką kur dirbo. Žmonės vertina dlaykus pagal emocijas, įspūdžius, sukeltą nuostąbą. Jeigu kažkam nesukėlė nuostabos mugė, tai yra visiškai normalu ir belieka ne piktintis, o arba priimti nuomonę arba jos nepriimti. Tai kad reikšite faktus apie apsiskaitymą ir dar kitokias nesąmones mugės geresne nepadarys. Vartotojų nuomonė deja yra duag svarbesnė nei ekspertų, kurių šiais laikais nėra. Absurdiška kalbėti apie šiuolaikinio meno ekspertus bei apsiskaitymus — tai yra tokia subjektyvi sritis, kad tiesiog absurdiška apie tai diskutuoti. O visi tie komentuotojai kurie kalba apie išmanymą, mokymąsi ir apsiskaitymą tik įrodo savo neišsprusimą ir senamadiškumą. Imkis, daryk, reikšk savo nuomonę, rodyk iniciatyvą, vertink ir mokykis per draymą ir žaidimą. Jeigu kažkas nepatinka tai ir sakai kad nepatinka, o ne lauki dešimt metų kol apsiskaitysi. Viskas. Pamirškite visus nelaimingus burbeklius kurie bando kurti klasterius kurių nėra :)
rugsėjo 16, 2012
1:14 pm
Kiek daug prieštaravimų tavo komentare. Jeigu jau taip nusišiki ant ekspertų nuomonių, tai kodėl autorė savo tekste remiasi vien tik tokių, patyrusių savo srityse, žmonių mintimis? Kodėl tada praleidai tokį tekstą į viešumą? Kam dėjai tokį tekstą, kuris kalba apie TOKIĄ subjektyvią sritį, kad niekas neturėtų net komentuoti ir, jokiu būdu, nepritarti? Niekas ir nekalbėjo apie tai, kad autorei reikia eiti baigti mokslus ir tuomet kritikuoti didelius projektus, kuriame prisidėjo labai nežymiai — kaip tik buvo pabrėžta, kad reikia pačiai pabandyti prisiimti tokią atsakomybę, nuveikti kažką rimtesnio, o ne rašyti tekstus, pasiremiant tik kitais žmonėmis ir parodyti, kaip mažai susiprato renginyje. Beje — neišSprusimą rodo ne tik klaidų sankaupa komentare ir savo publikuojamuose auksinių minčių tekstuose, bet ir beatodairiškas neprofesionalios kritikos gynimas. Jei nori tiesiog eilinių vartotojų nuomonių — eik į delfį. Pasiskaitysi, ką reiškia neišsilavinusių žmonių mąstymo peripetijos. Ar gerai kvestionuoti bent kiek kompetencijos turinčią auditoriją savo puslapyje? Jeigu skaitytojai nori vertingesnių tekstų ir pasako, kas tiksliai sudarė neigiamą įspūdį apie autorės žodžius — tai galima priimti kaip teigiamą dalyką, o ne atsirašinėti ir kaltinti, kad mes visi senamadiški.
rugsėjo 16, 2012
3:45 pm
Kraštutinis, totalus subjektyvumas gali priversti prie įvairiausių prieštaravimų, paradoksų ir aklaviečių. Geriausias pavyzdys – visi šie komentarai po tekstu. Mes vartotojai išreiškiame subjektyvią nuomonę apie siūlomą produktą – tekstą, tad, kaip ir patys teigiate, jums belieka susitaikyti su tokia nuomone. Jos (ne)pagrįstumas nėra kvestionuojamas (anot jūsų), nes mes tiesiog turime teisę ją reikšti. Practice what you preach. Antra, visgi jau reiktų išmokti įsiklausyti į/priimti kritiką, o ne paaugliškai bumbėt, kad neva visokie čia nieko neišmanantys sukriošę ekspertai lenda ir teršia jau ir taip tobulą puslapį. Gana nebrandus ir neprofesionalus požiūris. Sėkmės darbuose.
rugsėjo 17, 2012
10:17 pm
Žinokit labai nusibosta rašyti tą patį per ta patį, tai padarėme video: http://youtu.be/RN85KpApcZQ