Sveiki visi aklai besidomintys muzika. Nusprendžiau netylėti ir padaryti štai tokią temą apie šiuos muzikos stilius. Muzikos tematika šiuo metu yra gan nuvalkiota ir apie tai kalbėti jau darosi beprasmiška ir daugeliui žmonių tai išties nuobodu. Tačiau kaip kūrėjas gyvenantis visuomet garse, tu visuomet galvoji apie muziką ir jos struktūrą, jos sandarą, galiausiai apie jos sukūrimą. Tad ši tema orientuojama į dvasinį ir idėjinį žmogaus pasaulį, o ne į tai, ką mes klausome nemąstydami apie nieką.
Daugelis teigia, kad muzika yra kaip fonas dirbant, skaitant, bendraujant. A priori galima teigti, kad kiekvienam individui muzika yra tam tikra terpė vystyti ir plėtoti savo darbinę, intelektinę veiklą, net nebandant įsiklausyti į tai kas yra girdima. Beje dažniausiai mes girdime tik sklindantį triukšmą ir viskas.
Tema - "AMBIENT IR EXPERIMENTAL ELECTRONIC" MUZIKA". Kodėl pasirinkta būtent ši idėjinė panacėja ausims? Atsakymas labai paprastas ir vaikiškas - todėl, kad Lietuvos žmonės labai mažai žino apie šią muziką, o galime net teigti, kad jos apskritai nežino. Paiimdamas tam tikrus pavyzdžius ir vadovaudamasis savais a'priori patyrimais, kalbėsiu apie šią muziką be paliovos. Manau, kad man kaip šios muzikos atstovui yra svarbu atlikti tam tikrą socialinį tyrimą šios muzikos linkme, nes prisiminus nesesniai išgirstą repliką Laisvės alėjoje, gatvės muzikos dienos metu, pastebėjau itin ryškų nesidomėjimą tuo, kas išties yra gražu ir padaryta su meile. Pamenu grojau savo sukurtą ambient electronic improvizaciją ir sulaukiau frazės: "kokią nesąmonę čia groja?" Po pasirodymo buvau pasinėręs į itin didelius apmąstymus, ar tai kas neturi žodžių yra nesąmonė ar tai papraščiausiai kai kurių individų išsilavinimo stoka? Galiausiai paklausiau ir išties norėčiau paklausti ar tai kas yra su žodžiais dažniausiai yra įsisavinama? Žinau keletą pavyzdžių, kur dainuojama daina anglų kalba, absoliučiai yra nei suprantama, nei iš jos galimą ką nors logiško suprasti. Tad vėl iškylo klausimas, ar daugeliui individų patinka atlikėjas, kuris padaro kūrinį su žodžiais, anglų kalba, dainos žodžius sudėstęs papraščiausiai atsivertęs anglų kalbos žodyną? Suprantamos ir tokio dainos teksto kūrimo pastangos - juk reikia užtrukti daug laiko, kol perverti visą žodyną ieškodamas besirimuojančių tarpusavyje žodžių.
Taigi, tai bus analizė ilgų stebėjimų ir ilgų perklausų metu. Be to, tai nėra peikimas vieno ar kito muzikos stiliaus, tai yra tiesiog jų analizė šiandieninėje visuomenėje. Kartkartėmis netgi kalbėdamas apie tai, paminėsiu operos žanrą. O pradžiai prieš pradedant skaityti mano analizes, maloniai siūlau susipažinti apie ką visgi bus kalbamą. Pateikiu nuorodas į populiariąją interneto enciklopediją, kurioje teoriškai galima suprasti apie ką aš prirašiau krūvą teksto:
http://en.wikipedia.org/wiki/Experimental_electronic_music
http://en.wikipedia.org/wiki/Ambient_music
Iki kitų straipsnių.
"AMBIENT IR EXPERIMENTAL ELECTRONIC" MUZIKA
(8 įrašai) (4 nuomonės)-
Parašyta prieš 1 metus #
-
Neskubėsiu dar komentuoti, tiesiog padrąsinsiu tęsti. Lauksime naujų įrašų. Taip pat būtų gerai nuorodos ir į audio pavyzdžius.
Parašyta prieš 1 metus # -
STRAIPSNIS NR.2
Pirmajame ir gan kukliame straipsnelyje tik abstrakčiai kalbėjau apie šios muzikos suvokimus visuomenėje. Pradėkime nuo kiekvieno iš išvardintų stilių atskirai. Pirmiausia, kas man būnant septyniolikmečiui vaikui krito į akis tai experimental electronic. Tuo metu realiai nieko nesupratau kas tai per garsų mišrainė, nor tuo metu buvau pasrinkęs gan nesudėtingos struktūros albumą (albumo audio nuoroda pateikiama straipsnio pabaigoje). Kaip jaunas žmogus, kaip beje ir visi tokio amžiaus jaunuoliai savo aplinką įgarsindavau nereikšmingais "Britney Spears, Destiny Child, AHA, etc, kūriniais, taip pat vadinamosios komercinės trance muzikos garsais. Šiuo metu kai jautiesi perklausęs begalęs experimental electronic muzikos albumų, supranti kas tuomet joje tave nervindavo. Paprastas atsakymas į klausimą "kas?" - ogi niekas kitas, tik tas "nenormalus cypimas". Imkime ir raštiškai atlikime testą: Pasirinkime bent vieną žmogų, kuris ilgą laiką domisi ir savo ausis malonina ritmais, kurių beveik 80% dalį sudaro žemo dažnio garsas, likusieji procentai lieka smulkesniems garsams tokiems kaip vokalas, įvairūs instrumentai, ir pasirinkime dar vieną žmogų, kuris savo ausis malonina mano minėtais "nenormaliu cypimu". Testo esmė, tokia, kad davus bent vieną kūrinį su "nenormaliu cypimu" paklausyti tam kuris be perstojo malonina savo ausis muzika kurioje yra didžioji dalis žemo dažnio garso, išgirdęs tokį cypimą gali netgi patirti galvos bei ausų skausmą. Analogiškas atvejis bus ir su testo dalyviu, kuris klausosi daugiau cypimo nei žemų dažnių. Išvada atrodytų tokia, kad žmogus, kuris labiau yra susikoncentravęs į žemo dažnio garsą, nepakelia aukšto dažnio, todėl daugeliu atvejų, nepakeliantieji aukšto dažnio ir teigia, kad ši muzika yra nesamoninga. Vis dėl to, galiu vadovautis savo a priori, ir teigti, kad vienos ar kitos muzikos išklausymas yra tam tikras adaptacijos ir pripratimo metodas. Vaodovaujantis mano patyrimais, galiu pripažinti tai, kad pirminis adaptacijos metodo reiškinys ir buvo galvos bei ausų skausmas norint iš pradžių pažinti šią muziką. Jos aš taip pat negalėjau suprasti, nes savaime suprantama, nenorėjau dėl to, kad kažką skaudėjo, ir tai kas man sukėlė skausmą yra absoliučiai neįdomu.
Kitas aspektas, kodėl susidomėjimas šia muzika yra toks menkas - tai kad ji yra monotoniška. Liaudiškai sakant, tas pats per tą patį. Ar esame nors kartą ir bent vienas perklausęs vieną kūrinį kurio trukmė yra apie 30 minučių? Tikriausiai ne, nes greičiausiai pabostų klausyti tų trisdešimties minučių ir dar gi to paties. Tačiau kas susieta su monotonija, šioje situacijoje mano požiūris skiriasi, ir lengvai galiu pasakyti, kad visa muzika yra monotoniška, jei mes nesigiliname ir atidžiai jos neklausome. Šiomis dienomis žinau labai pamėgtą jaunimo būdą muzikos perklausoje. Viena pažįstama yra pasakius taip: "aš paklausau pradžią ir pabaigą ir tada viskas aišku ar vidurį pasirinkto kūrinio galima klausyti". Išties man patiko toks pasakymas. Tuomet iškilo toks klausimas - ar nuėjus į kino teatrą pažiūrėti naujo filmo tu paprašysi kad tau parodytų tik pradžią ir pabaigą, kad suprastum, jog to filmo neverta nei žiūrėti. Vadovaujantis praktika, kartais filmo pradžia būna su intesyviu veiksmu, tačiau pabaigoje tas filmas baigiasi romantiškai, ir pasikliaujant pradžios - pabaigos principu, mes galime labai apgauti save, nes dažniausiai jei pradžia yra griausminga, tai savaime suprantama, kad likęs siužetas bus nuobodus. Taip ir muzikoje, yra kūrinių, kurių pradžia priverčia tave pamilti tą kūrinį, tačiau kai paklausai jį visą, greitai lieki nusivylęs. Tad monotonijos išvada tokia - kad pats klausytojas susikuria sau tam tikras riba nuo kurių jis pradeda klausyti ir baigia klausyti, palikdamas puse pasirinkto kūrinio nežinioje. Neistengimas suprasti yra paties žmogaus kantrybės reikalas perklausant vieną ar kitą kūrinį.
Šios muzikos suvokimui galima pritaikyti Pierre Schaeffer metodą, kuriame jis teigia, jog muziką turi būti interakcija su klausytoju. Tai reiškia, jog klausytojas taip pat turi sąveikauti su muzika ir gauti iš jos infomacijos. Kai mes paprastai ir nesigilinant klausome experimentinės elektronikos kūrinį, mes jame girdime tik vieną monotonišką garsą. Mes nebendraujame su muzika. Jei mes imtume ir klausytumėme tą kūrinį susitelkę tik į jį, ir tiesiogiai sąveikaudami su juo, mes išgirstume dar keletą garsų, kurie yra tame monotoniškame garse. A priori kodėl aš klausau šią muziką? Todėl kad joje randu tiek įdomių garsų, kurie mane paskatina klausyti ir ieškoti dar kažko panašaus į tai. Be to, kiekvieną kartą, ir per skirtingas garso skleidimo technologijas, tas kūrinys skamba vis kitaip. Straipsnelio pabaigoje, pateikiu keletą kūrinių, kuriuos labai ramiai atsisėdę perklausykime ir paanalizuokime, ką mes juose girdime. Kitaip tariant pabendraukime su klausomu kūriniu.
NUORODOS:
http://www.youtube.com/watch?v=BuJ0zv2Fdlk
http://www.youtube.com/watch?v=EeT5eAQLtcE&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=Lzjt5hHp9VE&feature=PlayList&p=D665DF28BE4BE0E8&playnext_from=PL&index=0&playnext=1Parašyta prieš 1 metus # -
Visų pirma ačiū už tekstus, buvo įdomu skaityti ne sausą teoriją, bet asmeninę nuomonę. Eksperimentinė muzika man dar gana naujas žanras, tačiau galiu pasakyti, jog visų pirma jis traukia ar yra įdomus todėl, kad suteikia šiek tiek kitokį mėgavimąsi klausymu.
galėčiau pasakyti, jog eksperimentinė muzika, kaip atskira meno sritis kol kas man neegzistuoja. tarkime atradus intelektualų, „pasiekiantį“ skambesį jaučiuosi panašiai kaip ir žiūrėdama taip vadinamą avangardinį (kai kurie sako tai pasenęs terminas), eksperimentinį performansą, video filmą, netgi skaitydama kitokią mintį.
kalbant apie eksperimentinę muziką, tai sakyčiau neįmanoma tiesiog paimti ir pradėti jos klausyti, prie to po truputį bręstama, turi būti tam tikras supratimas, vidinis atvirumas.
Kodėl žmonės to nepriima? Man rodos trūksta išsilavinimo, trūksta daugiau skirtingų dalykų pamatymo. Juk lygiai tokia pati situacija ir kituose menuose. Paprasčiausias pavyzdys tarkime Terry Richardson foto albumas, neseniai atsiradęs menų centro skaitykloje. Žmones iki šiol dar šokiruoja tokios nuotraukos, tokia išraiška, jie net nebando gilintis į koncepciją, kiti ima žiūrėti tik su baime, arba kai pasakai, jog tai mėgiamiausia visų knyga. manau, su muzika panašiai. Kai negirdi, tave tai šokiruoja, pradedi burbėti, klausytojas nepripažįsta, jog nesupranta, jog turėtų pasistengti suprasti arba pasidomėti, kategoriškai bijoma naujo, bijoma klausymo nešokinėjant, o sėdint, bijoma kaip sakia monotonijos.
Tačiau, manau, jeigu daugiau būtų koncertų, daugiau įmanoma būtų išgirsti, pamatyti tiesiog atsitiktinai, požiūris pamažu keistųsi.
Aišku yra dar vienas įdomus aspektas, kai kurie eksperimentinės muzikos atlikėjai ir nenori, jog jų klausytų didesnė masė žmonių, tai tarsi nekokybės garantas.
Parašyta prieš 1 metus # -
KLAUSYMAI NR. 1
Dėkoju Gintare už įdomias mintis, manau ateityje aš tikrai padiskutuosiu ir pakalbėsiu apie tavo išsakytus požiūrius, manau rasiu itin gerų citatų savo ateities darbams. Kad baisiai nepabostų vien tik tekstai, manau reikia ir daugiau muzikinių klausymų. Tad po keletos savo straipsnių visuomet pateiksiu nuorodų į muzikos šaltinius, kuriuos galėsite perklausyti, ir galbūt jų perklausa virs ir mažomis diskusijomis bei apatarimais. Čia kaip moksluose, po teorijos būna praktika. Pavadinkime tai taip. Apačioje nuorodos į šios savaitės perklausas. O aš einu sau švęsti savo gimtadienio. Gero visiems savaitgalio ir malonaus oro ;)1. Taylor Deupree - Stil:
[url]http://www.youtube.com/watch?v=yOK52SqQrvA&feature=PlayList&p=CE6C90DB47C72DB6&playnext_from=PL&index=0&playnext=1[/url]
2. Solo Andata - Look for me here:
[url]http://www.youtube.com/watch?v=uT89xiohYmc&feature=related[/url]
3. Savvas Ysatis & Taylor Deupree - Somewhere on earth:
[url]http://www.youtube.com/watch?v=-utmjSxOgMY[/url]
4. Seetyca & Thom Yeesland: Simplon:
[url]http://www.youtube.com/watch?v=w7r53REGSc4[/url]
5. Simon Scott "Dissolving Memories" (extract) @ Instants Chavirés 02:
[url]http://www.youtube.com/watch?v=y9EL1Etau8U[/url]
6. Lawrence English - Unsettled leep:
[url]http://www.youtube.com/watch?v=yDd0ni9h7gs[/url]
7. Tim Hecker - I'm transmitting tonight:
[url]http://www.youtube.com/watch?v=077wmLmTCJw[/url]Parašyta prieš 1 metus # -
iš ties, Creation Posses, sveikinu užvedus gerą temą. Lt žmonėms tikrai trūksta informacijos apie tai kas yra toji muzika, kame experimentas, ką visai tai duoda ir t.t. Sovietų Sąjunga buvo uždarius kelius naujos minties skleidimui, laimei 90-ųjų pradžioje pasirodė žurnalas Tango kuris įkvėpė gilinimuisi į kitokius garsus, kitokį muzikos supratimą, ir nors jo jau nebėr, bet tai paliko gilų pėdsaką.
mano planas yra atverti naują web puslapį skirtą įvariausioms eksperimentinės muzikos formoms visu pirma tai būtų duomenų bazė apie visa tai kas vyksta/vyko/vyks Lietuvoj, taip pat didelis dėmesys teorinėms žinioms, ir t.t. ir pan. todėl, Creation Posses, jūsų straipsniai būtų labai naudingi. taip pat ieškau žmogaus kuris galėtų savanoriškai sukurti websaito dizainą ir valdymą. rašykit: info eta arma dot lttęsiant ambient/exp. temą, ir būtent apie monotoniją: kažkodėl tai visad labiau neigiamas reiškinys, nors mano manymu tai nebūtinai. viskas priklauso nuo žmogaus kaip jis suvokia aplinką ir save aplinkoje. 30 min klausyti to paties monotoniško garso gali būti tikrai sunku, nes žmogus jau tokia būtybė, kuri mėgsta kad vyktų kitimas, BET kitimas nėra būtinas išorėje, šiuo atveju garse, o galimas ir viduje - sąmonėje. manau tame ir yra bajeris. ir man visiškai nesunku sėdėti valandą su įspaustu klavišu, sąveikauti su garso banga, patalpos erdve, tiesiog medituoti.
tie kūrėjai kurie nenori, kad jų klausytų daug žmonių turi problemų, arba jiems tiesiog ne motais, arba nežino jog klausytojų dėmesys yra ta neapčiuopama energija, kuri maitina ir suteikia jėgų tolimesniam darymui.Parašyta prieš 1 metus # -
Labai gera mintis dėl puslapio Arma. Manau turi pakankamai patirties ir noro šiam reikalui vystyti. Mielai prisidėčiau prie kūrimo, tik reikėtų šiek tiek palūkėti, nes bręsta nauja Meno duobės versija...
Kas liečia tango tai ten ir dabar dar yra ką paskaitinėti besidominčiam žmogui, nors leidimas seniai ir baigėsi. Štai nuoroda į senus numerius: www.tango.000a.biz
Creation Posses ačiū už gaires ir nuorodas į eksperimentinę muziką!
Parašyta prieš 1 metus # -
Sveiki sveikučiai. Nutilo mano tema su visu dideliu influenc'u apie experimentinę muziką, tačiau tai tikrai nėra pamiršta ir bus plėtojama. Kaip ir daugelis studentų, taip ir aš ruošiuosi baigiamiesiems mokslams - t.y. baigiamasis darbas, ir, gaila, bet nėra kada prisėsti ir papasakoti istorijų apie savo pradėtą temą. Visų pirma trumpas atsakymas "Arma'ai" - būtų malonu prisidėti savo straipsniais prie Tavo kuriamo puslapio. Beje ir ačiū už palaikymą, ka visgi ši tema yra įdomi. Manau greitu laiku, po visų baigiamųjų darbų, diplomų atsiėmimų sėsiu ir parasysiu keletą straipsnelių. O kad nebūtų taip tuščia, beje vienas skaitytojas yra užsiminęs, kad šios muzikos kūrėjai nenori, kad juos išgirstų,nusprendžiau įdėti paties savo kūrybą, kurios esu padaręs daug, kaip koks "Machinefabriek", kuris kas savaitę nusprendžia išleisti dviejų kūrinių albumą. Taigi susipažinkite su mano kūryba. Nuoroda pateikta apčioje.
http://alexflotterlich.bandcamp.com/
Iki greito mielieji šios temos lankytojai.Parašyta prieš 1 metus #
Atsakyti
Jums reikia prisijungti norint rašyti.