Tokį meną galima įvardinti skirtingai, tačiau visi žinome apie ką eina kalba. Šiandien galerijoje „101“ matėme ganėtinai įdomų kūrinį – iš saugyklos ištrauktą socrealistinį paveikslą su Salomėja Nerimi ir kareiviais. Man asmeniškai tokia kūryba ir jos vertinimas atrodo daugiareikšmis dalykas, manau, tiek menininkams tiek menotyrininkams sunku atsiriboti nuo patirties, nuoskaudų, jos daro didelę įtaką, na sakyčiau objektyvus vertinimas yra beveik nepasiekiamas, nors gal kitaip ir negali būti, per daug tas laikotarpis įstrigo į mūsų šalies pasąmonę. Kita tema yra dabartinės jaunimo kartos santykis su tuo laikotarpiu, kuris svyruoja tarp abejingumo, nežinojimo ar geriausiu atveju pašaipia kritika sąmoningai „užmirštam“ artefaktui. Kokias mintis jums kelia socrealistinis menas?
Sovietinio rėžimo, propagandinis, romantinis, socrealistinis menas
(2 įrašai) (2 nuomonės)-
Parašyta prieš 2 metus #
-
Šiandien kaip tik teko lankytis Šiuolaikinio meno centre, kur vyksta X Baltijos tarptautinio meno trienalė 2009 "Miesto istorijos", tiksliau - pagrindinė trienalės ekspozicija. Ten taip pat buvo galima pamatyti sovietinio režimo meno užuominų, o dar daugiau - kūrinių, atskleidžiančių, kaip tas režimas paveikė Lietuvą ir Baltijos šalis apskritai. Pavyzdžiui, sena, sovietinė raštvedyba rusų kalba, realistiniai piešiniai senuose, pageltusiuose sąsiuviniuose, pagal tai sukurti filmukai, rusiškų knygų krūva... Visa ta paroda paliko gan neigiamą įspūdį ir išėjom iš ten kiek susinervinę. Ypač po instaliacijos, vaizduojančios smarkiai sudarkytą kambarį po vakarėlio su bene visais įmanomais padariniais. Tarsi visuomenės traumos atspindys.
Meną, sukurtą sovietiniu laikotarpiu laikau vertingu jau vien dėl jo edukacinės naudos su savita stilistika ir to laikotarpio atmosfera. Tačiau kai šiuolaikiniame mene senos žaizdos ar jų padariniai bandomi prikelti gyvenimui pačiu savo skaudumu, instinktyviai norisi nusisukti net kai pati nesu savo kailiu patyrus, kas tai buvo. Galų gale, baisių vakarėlių vaizdų ir vėmalų pilnas internetas, toli ieškoti norintiems nereikia. O ką tada pasakytų čia užėjusi močiutė, susiviliojusi gatvėje kabančiais idiliškais parodos plakatais? Galbūt kažkas pasmerktų tokį požiūrį, tačiau manau, kad yra ir kitų išeičių. Galbūt įtakos čia turėjo ir tai, kad dauguma trienalės dalyvių - užsieniečiai, matantys viską kiek kitaip.
Ne visai į temą aš čia, bet norėjos paminėti ŠMC kaip susijusį įspūdį.
Parašyta prieš 2 metus #
Atsakyti
Jums reikia prisijungti norint rašyti.