Garsas.~#$%$@%!

Komentuok
Įkėlė: Grėtė Kaulinytė | Įkelta: balandžio 12, 2013

Marius Šinkūnas. Paminklas metalofonui.

O

Prie tos kla­sės, kurioje dabar mokau, yra nuo­sta­bus par­kas. Jame auga pušys ir ber­žai. Ir ten sto­vės pir­ma­sis pasau­lyje pamink­las metalofonui.

Marius Šinkū­nas – vie­nin­te­lis pro­fe­sio­na­lus Lietuvos vibra­fo­ni­nin­kas, savo žinias gili­nęs Prancūzijoje, JAV, daug laiko pra­lei­dęs Japonijoje, per­nai grįžo į Lietuvą tam, kad Balio Dvarionio mokyk­loje ati­da­rytų pir­mąją Baltijos šalyse vibra­fono klasę. Jūsų dėme­siui jo min­tys apie meilę inst­ru­men­tui, moky­to­ja­vimo džiaugsmą, dykumą, vie­na­tvę ir tai, kaip dėl sva­jo­nės galima pasaulį išmaišyti.

Skaityti toliau

Taip pat publikuota kategorijojeInterviu | komentuok
Komentuok
Įkėlė: Grėtė Kaulinytė | Įkelta: balandžio 8, 2013

Interviu su Gabriele „Avaspo“: „prieš išleidžiant albumą lieka centimetras iki išprotėjimo“

AVasposAVaspos_8172
Svenson Linnert nuotraukos

Norint api­bū­dinti šiemet geriau­sia eks­per­i­men­tine grupe titu­luotą „Avaspo“, labiau­siai tin­kan­tys žodžiai tur­būt yra ryž­tas ir nuo­la­tinė kaita. Tik įgavę tam tikrą formą, jie vėl ją kei­čia, tary­tum pato­gus sto­vė­ji­mas vie­toje „Avaspo“ būtų protu nesu­vo­kia­mas. Jie nesi­laiko žanrų tai­syk­lių, žaidžia ir tar­pu­sa­vyje maišo įvai­riau­sias meno for­mas, tačiau tai daro nepa­pras­tai sėk­min­gai. „Avaspo“ suprato tai, kas dide­lei daliai lie­tu­vių meni­ninkų vis dar atrodo sve­tima: kūry­bos nerei­kia slėpti. Derindami poe­tišką skam­besį, tvirtą nuo­monę bei aktyvų daly­va­vimą įvai­riose kul­tū­ri­nėse veik­lose jie atsi­ve­ria klau­sy­to­jams, lei­džiasi būti atran­dami. Nemanau, kad sukly­siu pasa­ky­dama, jog tre­čiojo albumo pri­sta­tymo laukė dau­ge­lis lie­tu­viška muzika besi­do­min­čių žmonių. Laukė ir spė­liojo „o ką jie paruoš šį kartą?“

Skaityti toliau

Taip pat publikuota kategorijojeInterviu, Straipsniai | komentuok
Komentuok
Įkėlė: Grėtė Kaulinytė | Įkelta: kovo 4, 2013

ba. — indietronic’os pavasaris Lietuvoje

ba interviu

Man labai patinka mūsų nak­ti­nės rep­e­ti­ci­jos: vakar iki trijų gro­jom, užmi­gau ket­virtą, atsi­kė­liau devintą… Šian­dien vėl tas pats bus. Ir dar vakar, kai žvilg­te­lė­jau į laik­rodį, kaip tik buvo pusę pir­mos. Tada pasa­kiau Simonui: „Simonai, mes lygiai už savai­tės gro­sim T.Ė.T.Ė.‘j.

2012-​aisiais metais savo veiklą pra­dė­jęs ba. (Benas Aleksandravičius) tur­būt nesi­ti­kėjo, kad per metus jo var­das taps tokiu dide­liu susi­do­mė­jimo ir susi­ža­vė­jimo objektu. Vos 17-​os metų sulau­kęs vai­ki­nas savo veikla gali paneigti nuo­monę, jog tam, kad tap­tum popu­lia­rus, rei­kia inves­tuoti į save: susi­kurti įvaizdį, būti visad mato­mam ar bent jau turėti dešim­tis tame pačiame katile besi­su­kan­čių draugų, galin­čių pas­kelbti, koks per­spek­ty­vus muzi­kan­tas esi. Ne ne ne. Klausytojai vis dar pastebi talentą bei nuo­šir­dumą, ir, dabar jau galė­čiau drą­siai teigti, jį įver­tina labiau.

Skaityti toliau

Taip pat publikuota kategorijojeInterviu, Straipsniai | komentuok
Komentuok
Įkėlė: Duobes Svecias | Įkelta: vasario 12, 2013

NUORIO PRIPAŽINTĖ – MONA MEILI DŽIAZUS!

Straipsnio autorė Aistė Meidutė

Eldon Dedini “Monterey Jazz Festival” plakatas.

DŽIAZAS. Ar gal tiks­liau džia­aazas – iš pažiū­ros trumpą žodį nelengva ištarti, neiš­tę­siant bal­sių, lyg pačios jos būtų savo­tiš­kas asme­ni­nis sak­so­fo­nas. Pripažinsiu visiems muzi­kos gur­ma­nams, šitą impro­vi­za­cinį žvėrį pri­si­jau­ki­nau tik visai nese­niai. Tiesa, išgir­dusi Luisą Armstrongą ar Čarlį Parkerį neš­nyp­š­da­vau, bet dide­lių ova­cijų jie iš manęs galėjo nesitikėti.

Skaityti toliau

Kategorija: Garsas | komentuok
Komentuok
Įkėlė: Grėtė Kaulinytė | Įkelta: gruodžio 7, 2012

–15 minučių miego: interviu su Apparat

Justino Rimeikio nuotraukos

Buvo ketu­rios ryto, tačiau Kauno Gargare dar vis kni­bž­dėjo žmonių minia. Pervargę, bet lai­mingi, tokie pat kaip ir jų vakaro numy­lė­ti­nis Apparat, jie šoko, šoki­nėjo ir plojo, tary­tum pamiršę, kad nak­tis artėja į pabaigą.

Kiek dabar valandų? Matyt man teks greit kel­tis, važiuoti namo, tada į Leipcigą, o ten… vel­nias, sudė­tinga situ­acija, aš dabar tru­putį kur­čias, ten buvo taip garsu.

Skaityti toliau

Taip pat publikuota kategorijojeInterviu | komentuok
12345...1020...>|

  • Trumpas Metras