Prisiminus 1970-uosius, deja ne Lietuvos istorijoje, iškyla inksto formos išsunktas baseinas (falsifikuotos įžangos būdingos rašantiems). Baseino metamorfozė buvo pritaikyta riedlentininkų sportui, tačiau pernelyg jame neužsibuvę ratuotieji šturmavo miestų gatves. Gatvių šlifavimas keitė urbanistikos pasaulį ir netrukus išdygo tam specialiai skirtos vietos dabar vadinamos skeitparkais. Pasak Iain Borden, riedlenčių sportas turi gilias kultūrines ir socialines dimensijas, o ne tik fizinės veiklos pareiškimą. Idėjų demonstracija, pasipriešinimas masinei kultūrai ir subkultūros propaganda — visa tai, kaip simbolis įsikūnija, atspirities dėka įgijančiai pagreičio, lentoje. Edward Glaeser šią sporto šaką apibendrino kaip žmonijos progreso studijavimą, o mano asmeninis terminas šiam visam sous-culture taps urbanistikos šlifavimas.
Bet gana apie tai kaip riedlentės manipuliuoja miesto struktūromis. Užbėgsiu už akių tiems meno veteranams (arba kitaip teptukų mafija), kurie iš viso asortimento pripažįsta tik kelias atmainas. ‘Tai ne menas’ kalbas palikite prie kavos ir cigarečių, o apie ekstremalų sportą, jo filmavimą ir daugiau paaiškins Karolis Jonikas.
Skaityti toliau
