Scena.~#$%$@%!

Komentuok
Įkėlė: Silvija Butkutė | Įkelta: vasario 4, 2013

Femke Agema fashion: pasaulio pabaigos geometrija

femkea11

Ji mūvėjo juo­dai dry­žuo­to­mis aptemp­to­mis kel­nė­mis, dėvėjo aukš­tas plat­for­mas, pečius buvo apsi­gau­bu­siu infan­tilų sei­li­nuką arba baž­ny­čioje patar­nau­jan­čio ber­niuko apsiaustą pri­me­nan­čiu rūbu. Jau tada kai sėdė­jau Ignite „Amsterdame 19”, perio­diš­kai orga­ni­zuo­ja­mame idėjų „auk­cione“ ir klau­siausi bepro­tiš­kiau­sių olandų išra­dimų pri­sta­tymų, pagal­vo­jau, kad ta mer­gina –nepa­prasta žiūrovė. Ir tik­rai, ekrane nušvi­tus užra­šui „Femke Agema fas­hion “ juo­dai bal­tos pia­nino kojos nuti­peno prieš audi­to­riją ir ang­liš­kai pra­bilo, kad vis dar pla­nuoja sukurti bikinį, bet artė­jant pasau­lio pabai­gai nėra laiko, nes iš kokonų kaip lėliu­kės ritasi apo­ka­lip­ti­nės geo­met­ri­jos kos­tiu­mai. Tada aš ištie­siau kaklą, Femke Agema ne šiaip sau dizai­nerė.
Skaityti toliau

Taip pat publikuota kategorijojeVaizdas | komentuok
Komentuok
Įkėlė: Deimantė Tamutytė | Įkelta: gruodžio 30, 2012

Marina Abramovic: kas yra performansas ir kaip priversti žmones verkti

Niujorkas. Prie pastato dieną naktį būriuo­jasi žmonės, turė­dami vie­nin­telį tikslą – pažvelgti jai į akis. Ir tai ne pasa­ko­ji­mas apie kokią nors pop žvaigždę. Tai – Marina Abramovic, per­for­manso pra­di­ninkė. Tačiau taip buvo ne visada…

„After 40 years of peo­ple thin­king you are insane and you should be put into men­tal hospi­tal you finally get all these ack­now­le­dge­ments. Takes such a long time to take is seriously.“

„Po 40 metų žmonių gal­vo­jimo, kad tu esi pami­šęs ir turė­tum būti išsiųs­tas į bepro­tnamį, tu galiau­siai gauni visus tuos pri­pa­ži­ni­mus. Tiek laiko pra­eina pažvelgti į tai rimtai. “

Gal ir kiek pom­pa­stiška straips­nio pra­džia, bet aš taip pat Mariną pri­si­lei­dau ne iš karto. Turbūt nuskam­bės kaip iš pasa­kos, bet beveik vis­kas ėmė ir pasi­keitė vieną popietę, tad apie tai ir degu papa­sa­koti.
Skaityti toliau

Kategorija: Scena | komentuok
Komentuok
Įkėlė: Silvija Butkutė | Įkelta: gruodžio 13, 2012

Kas bendra tarp kalėdinės eglės ir „Auros”. Įspūdžiai iš šokio teatro gimtadienio

Straipsnio autorė Silvija Butkutė

Nuotraukos — Indrė Samytė

Kauno centre išdygo eglė. Kaip ir kas metai — bal­tai teks­ti­liška, kilo­met­rus besi­tę­sian­čio­mis lem­pu­čių gir­lian­do­mis, ir svar­biau­sia – kine­tinė. Slowly slowly besi­su­kan­čios kalė­di­nių mat­ronų figū­ros hip­no­ti­zuoja mies­tie­čius, min­tyse jau pakuo­jan­čius barz­das­ku­tes, bar­bes ir kve­pa­lus. Kauno eglė jau tre­jus metus iš eilės lai­mėjo gra­žiau­sio žalčio žmonos titulą, tačiau dešim­čia kartų šią lai­mė­jimų mara­toną len­kia kita kine­tinė gud­rybė. Panelė Aura baigė mokyklą, uni­ver­si­tetą, kla­jojo po užsie­nio sta­žuo­tes, ir dabar yra soli­daus amžiaus dama. Šokio teat­rui „Aurai” jau 30 - amžius, žymin­tis moters žydė­jimą, bet ar šis skai­čius žymi ir lie­tu­viško šiuo­lai­ki­nio šokio pavasarį?

Skaityti toliau

Kategorija: Scena | komentuok
Komentuok
Įkėlė: Monika Šlančauskaitė | Įkelta: spalio 25, 2012

Kodėl kartais norisi rėkti arba Naujojo cirko savaitgalis 2012

Įsivaiz­duo­kit kadrą (būti­nai stam­bus)! Plačiai pra­žiota burna (čia aš rėkiu). AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA!!! (Ilgai. Gal kokią minutę.)

Kodėl aš tai darau?

Mane išpro­vo­kavo.

Šiųme­tis Naujojo Cirko savaitgalis.

Nes vienu metu apėmė dvi visiš­kai prieš­ta­rin­gos emo­ci­jos: nevil­tis ir euforija.

Euforija, nes tik­rai žino­jau, jog šiais, kaip ir visais prieš tai buvu­siais metais cir­kas įgaus pačias neti­kė­čiau­sias for­mas. Ir nors esu pri­sie­kus šio fes­ti­va­lio ger­bėja, man jos bus visiška nau­jiena. Taip ir buvo, bet tuo ste­bino tik užsie­nio trupės.

Skaityti toliau

Kategorija: Scena | komentuok
2 Koment.
Įkėlė: Karolina Rybačiauskaitė | Įkelta: spalio 21, 2012

Aura’22: tarp švelnaus peilio kutenimo ir tamsaus jūržolių ambiento

Nuotraukų auto­rius Simonas Švitra

Auros šokio fes­ti­va­lis šįmet buvo kaip ir pati šaltoji rudens pra­džia – it tam­saus ambi­ento skam­bė­ji­mas ir kame­ri­nėje, ir beveik bega­li­nėje erd­vėje. Man šiuo­lai­ki­nio šokio kalba labai graži ir jos malonu klau­sy­tis, tad gal dėl tokio pre­ten­zingo san­ty­kio, atva­žia­vau čia tikė­da­masi labai daug šilu­mos ir ver­tingų pokalbių.

Skaityti toliau

Kategorija: Scena | 2Komentarai
12345...>|

  • Trumpas Metras