„Kas mato smukimo požymius, tas supranta, kad moralė ir visa, kas slypi už švenčiausių jos pavadinimų ir formų liudija apie gyvenimo menkėjimą, pabaigos artėjimą, „baisų nuovargį“ — F. Nietzshe.
Gal tai paranoja, bet kažkodėl man vis atrodo, jog etika (oficialioji moralė) nesuderinama su estetika (Jan Saudek, Banksy, Andre Serran, Pier Paolo Pasolini, Šarūnas Sauka, „Tūkstantis ir viena naktis“ ir t.t.). Nors… kiek egzistuoja sąvoka — menas, tiek egzistuoja ir diskusijos apie meno formas, suvokimą, svarbą, reikšmę, tikslus, misiją, vertę… Ir kaip bebūtų gaila dažnai šios diskusijos paverčiamos kriterijais, suteikiančiais objektui, veiksmui, konstruktui meno kūrinio statusą, tarsi menas negalėtų egzistuoti be įvardijimo.
Uždaras ratas, iš kurio kartais taip sunku ištrūkti (ypač meno vertintojams).
Galbūt todėl pastaruoju metu Rusijos meno ir kultūros pasaulį krečia aistringos diskusijos apie tai, kas iš tikrųjų yra menas.
Skaityti toliau