Scena.~#$%$@%!

Birutė Letukaitė: „Ta stagnacija, vyraujanti Lietuvoje, baugina“

Birutė Letukaitė

Iš kai­rės: Birutė Letukaitė su cho­reo­grafe Barbara Bourget

Vieną gra­žią vasa­ros popietę labai nudžiu­gau turė­dama gali­mybę pabend­rauti su Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėja Birute Letukaite. Tai žmogus, kurį vadina šokio vadovų siaubu, kiti vie­nin­te­liu žmogumi Lietuvoje, tik­rai išma­nan­čiu šiuo­lai­kinį šokį. Sakoma, kad Lietuvoje netu­rime kuo didžiuo­tis ypač kul­tū­ri­nėje ir meni­nėje erd­vėje. Birute Letukaitė yra asme­nybė, kurios var­das ir kūryba žinoma ir ver­ti­nama ne tik pas mus, bet ir pasau­li­nėje scenoje.

Kauno šokio teat­ras „Aura“ šiuo metu įsikū­ręs sena­mies­čio centre, Daukšos gat­vėje. Tai buvęs san­dė­lys, į kurį „Aura“ įsikėlė 1997 m., be medi­nių grindų (jos būti­nos jei nori turėti svei­kus sąna­rius), su dviem kolo­no­mis vidu­ryje nedi­de­lės salės, be dušų (su vienu kranu ir vienu tualetu), be per­si­ren­gimo kam­ba­rių, be vie­tos kos­tiumų ir deko­ra­cijų, archyvų lai­ky­mui, su vienu kam­ba­riu (ofisu), kuriame turėjo tilpti šeši žmonės ir visas įgytas tur­tas per pen­kio­lika metų.

Skaityti toliau

Taip pat publikuota kategorijojeInterviu | komentuok

Flashmob’ai, burbuliatorius ir miestų fenomenas

Pillow fight“ (pagal­vių kovos) Flashmob’as

Prisiminti šią temą bei dau­giau į ją pasi­gi­linti mane pri­vertė kele­tas prie­žas­čių. Viena iš jų, tai po savai­tės Ukrainoje pra­si­dė­sian­tis tarp­tau­ti­nis flashmob’o fes­ti­va­lis, kuriame per keletą dienų pla­nuo­jama surengti dau­giau nei 20 akcijų. Iš tiesų nuste­bau, ieš­ko­dama seniau matytų video įrašų, atra­dau išti­sus įrašų klo­dus iš orga­ni­zuotų flash­mob’ų rytų šalyse — ypač Ukraina atrodo tikra akty­vistė šioje sri­tyje. Na, o ant­roji prie­žas­tis, tai Lietuvą oku­puo­jan­tis viru­si­nis „Burbuliatorius“. Tokios akci­jos skir­tin­gose šalyse vyko jau tūks­tan­čius kartų (straips­nyje pateik­siu keletą flash­mob’ų su bur­bu­lais įrašų kitose šalyse), dabar jos pasiekė ir mus be to atrodo pui­kiai čia pri­gijo, skaidrina miesto gyven­tojų ypač vaikų nuo­tai­kas. Būtų smagu, jog neuž­si­sto­vė­tume ir greitu metu pama­ty­tume Lietuvoje dar įdomes­nių ir kūry­bin­ges­nių akcijų. Na, o dabar kele­tas man labiau­siai įstri­gu­sių flash­mob’ų, viena gar­siau­sių tru­pių pasau­lyje ir šiek tiek pamąstymų.

Skaityti toliau

Kategorija: Scena | 5Komentarai

Bepročių visuomenė ir destrukcija — Marina Abramovic

Apie 30–40 tos pačios šeimos žiur­kių patal­pi­na­mos vie­name narve. Joms duo­dama tik van­dens ir po kiek laiko jos išalksta. Natūraliomis sąly­go­mis žiur­kės nežudo saviš­kių, tačiau nujaus­da­mos mirtį papjauna silp­niau­sią iš savo tarpo, tuo­met dar vieną, kitą, dar kitą… tol, kol visame narve lieka viena, pati stip­riau­sioji. Žiur­kių gau­dy­to­jas toliau duoda van­dens šiai žiur­kei. Šiuo momentu labai svarbu tiks­liai apskai­čiuoti laiką. Kai matyti, jog žiur­kei liko gyventi apie pus­va­lan­dis, jai išlu­pa­mos akys. Tuomet greitą mirtį nujau­čianti, pani­kuo­janti ir sua­g­re­sy­vė­jusi žiurkė palei­džiama atgal pas savo šeimos narius lais­vėje ir žudo visus, kuriuos sutinka savo kelyje tol, kol ja pri­bai­gia stip­resnė žiurkė. Štai taip mes Balkanuose nai­ki­name grau­ži­kus. — ištrauka iš Marinos Abramovic performanso.

Skaityti toliau

Kategorija: Scena | 26Komentarai

Monobaltija” atidarymas ir įmantrūs įmantrumai

Svečiai iš Lenkijos, Kauno Kamerinis Teatras

Na štai atėjo ilgai laukta gegu­žės 7-​oji, o kartu su ja seniai paste­bė­tas ir į būti­nai lan­ky­tinų ren­gi­nių sąrašą įtrauk­tas tarp­tau­ti­nis vieno akto­riaus spek­tak­lių fes­ti­va­lis “Monobaltija”. Šiuo metu Kaunas rodo savo sve­tin­gumą sve­čiams net iš 8-​ių Baltijos šalių. Pirmoji diena skirta ati­da­ry­mui ir lie­tu­vių kūry­bai. Įžangoje galė­čiau pami­nėti, jog atrinkti mono spek­takliai, Lietuvos rep­re­zen­ta­vi­mas juose ir pats požiū­ris į žiūrovą buvo išties įdomūs. Dar įdomes­nis buvo egzo­tiš­kas ir aki­vaiz­džiai labai ger­bia­mas sve­čias iš Jungtinių Arabų Emyratų, bei jo san­ty­kis su pri­sta­tytu pir­muoju spektakliu.

Skaityti toliau

Kategorija: Scena | komentuok

Dar vienas požiūris į meną: Vienos akcionizmas (1960−1970)

H.Nitch “Orgijų ir Misterijų Teatras”

Praėjęs amžius Europoje žino­mas kaip lais­vė­jan­čios, libe­ra­lė­jan­čios visuo­me­nės eta­pas. Bitnikai, hipiai, pan­kai ir kitų judė­jimų atsto­vai pro­pa­gavo laisvą gyve­nimo būdą, indi­vido porei­kių ten­ki­nimą, prieš­pa­sta­tant jį esa­mai socia­li­nei san­t­var­kai bei įsta­ty­mams. Tokioje aplin­koje for­ma­vosi ir savita kūryba. Menininkai ėmėsi ieš­ko­jimų bei eks­per­i­men­ta­vimo. Bene vie­nas skan­da­lin­giau­sių ir labiau­siai šoki­ruo­jan­čių tuo­me­ti­nių meno judė­jimų buvo Vienos akcionizmas.

Po ant­rojo Pasaulinio karo Vienoje vyravo kon­ser­va­tyvi mies­tie­tiška kūryba. Akcionistai, kurių žymiausi atsto­vai — Hermann Nitsch, Otto Müehl, Günter Brus ir Rudolf Schwarzkogler, — pasi­gedę savo krašte avan­gar­dis­ti­nių judė­jimų, atsi­sakė aka­de­mi­nės tapy­bos ir ėmėsi kurti feno­meną poka­rio Europoje. Savo anar­chis­ti­niuose, žiau­rumo ir por­no­gra­fi­jos kupi­nuose dar­buose Vienos akcio­nis­tai pra­dėjo nau­doti kūną, objek­tus, įvai­rias „neme­niš­kas” prie­mo­nes. Pagrindinis jų kūry­bos tiks­las: sukelti žiūro­vams katarsį — emo­cinį apsi­va­lymą pati­riant gai­lestį ir baimę.

Įspė­jame, jog iliust­ra­ci­jos ir video medžiaga gali šokiruoti.

Skaityti toliau

Kategorija: Scena | 20Komentarai