Straipsnio autorė: Rūta Skudraitė
Po kelių nevykusių bandymų pradėti rašyti, supratau, kad pristatyti savo koledžą man labai sudėtinga. Gal todėl, kad tai šiek tiek asmeniška, o gal todėl, kad neturiu su kuo kitu palyginti. Koledžas dabar man yra vieta, kur kiekvieną dieną paskęstu paieškose, koncertuose, pokalbiuose, knygose, repeticijose, atradimuose ir (kad ir kaip tai saldžiai skambėtų) muzikoje. Nenoriu lyginti Lietuvos ir Anglijos, nenoriu nei vienos pusės girti ar peikti, nenoriu būti svarstyklėmis, kurios matuoja kūrybiškumą. Aš taip ir nepajaučiau lietuviškų studijų skonio, nežinau, ar jis panašus į tai, ką aš patiriu čia. ČIA, sėdėdama ant aukštos kėdės, rankomis pasirėmusi į stalą, priešais, už lango, stebėdama Mančesterio gatvėmis linguojančius žmones, bandau sudėliot koledžo ir miesto chaosą į tvarkingus sakinius ir eilutes. Papasakoti, kuo mano gyvenimas pulsuoja dabar, ir kaip aš į visa tai įsisukau.










