Studijos užsienyje – vis dar tik pasirinkimas, ar jau nebeišvengiama būtinybė? Šiame straipsnyje kalbinami keletas skirtingų aukštųjų mokyklų Anglijoje studentų, baigusių ar dar tebestudijuojančių bakalauro ar magistro pakopos kūrybinėse studijose. Jeigu turite klausimų, rašykite komentaruose.
Labas, Ramilai, labai malonu su tavim pasišnekėti apie mokslų patirtis, taigi sakyk, kaip tu pasirinkai Gyvo ir Studijinio Garso studijas? Kokia buvo tavo pagrindinė motyvacija pasirenkant būtent Southampton Solent universitetą?
Labas. Prieš pat vidurinės mokyklos baigimą aš pirmiausia mėginau stoti į SAE institutą, nes galvojau, kad tai yra geriausia vieta išmokti visko kas susiję su garsu ir įrašais. Deja, išsiaiškinau, kad mokslų kainos yra tikrai per didelės (prieš tris metus kaina metams buvo apie 10000 svarų sterlingų) ir kursai trunka tik du metus… Taigi teko ieškoti pigesnio varianto. Pagrindinis kriterijus renkantis buvo įrengimai ir aparatūra, kuriais aprūpina universitetas. Aš nesidomėjau universitetų įvertinimo sąrašais. Solent universitetas turėjo gausų įrangos sąrašą ir daugybę skirtingų mokymosi programų, todėl nusprendžiau, kad tai bus geriausias pasirinkimas. Anglijoje yra daug universitetų, turinčių aukštus įvertinimus, tačiau aparatūros gausa neprilygsta mano pasirinktąjam. Taigi aš nusprendžiau studijuoti Southampton Solent universitete, nes jis turėjo viską, ko man reikėjo, ir dėl savo pasirinkimo aš niekada nesigailėjau.
Architektūra yra nuostabus reiškinys ir nepaprastai daug žadanti bei talpinanti sritis. Ji gali būti šimtais būdų graži, bauginanti, įkvepianti, jauki kaip lopšys, arba keista it sustingusi kažkur ant tikrovės briaunos. Šilti jausmai šiai kūrybos formai nenustojo rusenti net ir po tų keistų vienerių metų VGTU architektūros fakultete, apie kuriuos ketinu čia ir dabar papasakoti. Pradėsiu nuo dviejų svarbių pastabų.
Pirmi iš septynių. Baigta ir see you never! Laukiame naujų projektų, kelionių ir parodų.
Įstoti nebuvo sunku: portfolio, neblogi pažymiai, motyvacinis, rekomendacinis laiškas ir štai hello Glasgou! Vietiniams — kitaip, visi turėjo eiti į interviu ir įtikinti žodžiu, jog jie verti čia mokytis. O mokytis čia sunku: jau po pirmos savaitės neliko kelių studentų, o po pirmų metų ir visų dvidešimt. Vieni, kaip jie pasakė, suprato, kad jiems nepatinka pastatai, o kiti nepanoro, tikrąją to žodžio prasme, VISĄ savo laiką skirti architektūrai. Ir nuo pirmos savaitės prasidėjo.
Mokslai tarsi žaidimai: workshopai, kurių metu vedžioji draugą užrištomis akimis, o jis pasakoja, ką jaučia aplinkui, kokie garsai, medžiagos, kvapai; bėgioji po universitetą rinkdamas tekstūras, kaip vaikystėje paimdavom monetą ir uždėję lapą nuspalvindavom. Matavom atstumus, laiptus, kiek vietos reikia keturiems žmonėms sėdėti prie stalo, kokio dydžio yra tualeto kabina, kiek vietos reikia šimtui žmonių laisvai jaustis erdvėje ir kiek vietos jie gali užimt mažiausiai, spaudėmės i mažą galerijos kampą ir matavome ilgius ir pločius. O prieš tai, pačią pirmąją savaitę gavome 48 savaitgalio valandas pagaminti medinei dėžei. Aišku, tai nebūtų buvę sunku, jei Glasgas būtų buvęs pažįstamas miestas, kur žinai kur nueiti, nusipirkt medžiagų ir paprašyt, kad išpjautų lentas milimetro tikslumu. Bet mums pasisekė: maisto prekių parduotuvės pardavėjas palieka parduotuvę, kad įsodintų mus dvi lietuves į autobusą, visą valandą kažkur keliaujame, kol paleidžia plynėje, o ten didžiulis angaras — „BnQ“! Mes išgelbėtos!
Kai kuriems ir vėl artėja metas spręsti kur studijuoti, tęsdami savo informacijos rinkimą apie meninių specialybių mokymo įstaigas Lietuvoje, šį kartą pristatysime jums Telšių dailės fakultetą. Dailės akademiją, ypač jos fakultetą Vilniuje, žino jei ne kiekvienas, tai tikrai daugelis, Kauno ir Klaipėdos fakultetai keliauja į antrąją vietą, o Telšių į trečiąją arba išvis į nežinomybę. Ką padarysi, taip jau yra, kad daugelio jūsų pasirinkimą apsprendžia pats miestas. Apie miestų ypatumus ir blogybes daug nekalbėsime, tačiau papasakosime apie Telšių studentų gyvenimą. Su jo užkulisiais susipažinti mums padėjo juvelyriką studijuojanti Kristina Misiūtė.
Meno Duobė yra bendruomenė, nuolatos atvira naujoms individualybėms bei įdomiems žmonėms, norintiems prie mūsų prisijungti. Keleta kartų per metus mes organizuojame rašytojų bei naujų menininkų atrankas, tačiau kartais išskirtines asmenybes priimame ir be specialaus grafiko. Jeigu tu domiesi rašymu ir manai, jog tavo stilius bei [...]
Meno Duobė tik ką pristatė savo skaitytojams mūsų elektroninę krautuvę, kur galima bus rasti leidinių apie šiuolaikinį meną, menininkų kūrinių ir įvairių kūrybiškų daiktų. Visi daiktai yra sukurti mūsų menininkų, perfotografuoti mūsų fotografų bei atrinkti mūsų komandos. Mes domimės įdomiais, kokybiškais bei ekologiškais daiktais, tad [...]
Šį projektą Meno Duobė įgyvendino 2010 metais. Mūsų komanda gavo galimybę išnaudoti Sovietų Sąjungos laikų modernistinės architektūros pastatą Kauno centre. Tai didelis pastatas su scena, erdvia fojė bei antru aukštu, tinkančiu ekspozicijoms ir tarpdisciplininiams projektams. Mes pastatą išdalinome į funkcines zonas, įrengdami skaitymo kampą pirmame [...]
Meno Duobė dalyvavo Tarptautinėje Muziejų Naktyje ir ta proga Kaune surengė renginį Video Atmosfera, kuris truko visą naktį. Lankytojai buvo kviečiami užsukti į Menų Centrą, atsigerti arbatos, pažaisti stalo žaidimų, pabendrauti bei pamatyti įvairių menininkų video darbus, išsidėsčiusius per du pastato aukštus. Tai buvo labai [...]
Meno Duobė tiki, jog kūrybiško miesto idėja bei socialinių erdvių tobulinimas yra labai svarbūs faktoriai miesto vystymuisi. Vienas mūsų tikslų yra dirbti su apleistais pastatais ir erdvėmis bei prikelti juos naujam gyvenimui, išnaudojant visus įmanomus resursus. Projektas Kūrybinė Erdvė Fontane buvo įgyvendintas 2010 metais Kaune. [...]
Mes stengiamės visuomet nurodyti teisingą vizualinės medžiagos autorystę, tačiau kartais tai padaryti yra sudėtinga dėl nenurodytų šaltinių. Jeigu pastebėjote neteisingą autorystę ar savo darbą, prašome su mumis susisiekti ir mes su malonumu paskelbsime tinkamą autorystę. Visi straipsniai Meno Duobėje yra sukurti Meno Duobės rašytojų, mes nesisaviname jokios medžiagos naudotos kaip papildoma informacija, straipsnio turiniui.
