Garsas visur. Nori užčiuopti, pamatyti. Jau bėgi į tą pusę, kur groja ir tik atlėkus baigiasi. Kitur. Ir vėl. O kartais netikėtai suskamba prie tavęs. Kažkas praeidamas sako „Nėra čia jokio ryšio“. Lyg ir nori tam pritarti, bet ne. Jauti, turi būti kažkaip viskas vistiek stebuklingai susieta.
Tada suvokęs, kad kaip sakė Einšteinas, tokia pat taktika naujo rezultato nepasieksi, bandai nurimti. Paleidi save, norą viską valdyti, suvokti. Ir kažkas įvyksta.
Žinot, kai jauti tą aplink tave visur sklindančią jėgą, vibraciją, skalaujančią tave tai viena, tai kita kryptimi. Kai jau susitaikai, kad viską suvokti ne tavo valioje, tiesiog atsipalaiduoji ir mėgaujiesi. Be jokių minčių.
Skaityti toliau