Post #

Kūrybiškumo Kioskas: Interviu su Viktorija Bardauskaite

Nuotraukų auto­rius Karolis Žukas

Sveika, sekame tavo kūrybą jau ilgą lai­ko­tarpį, kaž­kada pri­sta­tėme ir tavo parodą, tad net sunku nuspręsti, nuo ko pra­dėti. Taigi, pir­mas klau­si­mas gal būtų susi­jęs su tavo aplinka – dau­giau­siai gyve­nai ir mokeisi mažuose mies­tuose, tur­būt žinai tą jausmą, kuo­met pažįsti dau­gumą bend­ra­min­čių ar savo sri­ties žmonių mieste, kaip galė­tum tai pako­men­tuoti? Kaip manai, ar dide­lio ir mažo miesto aplinka daro įtaką kūrėjui?

Įtaką daro beveik vis­kas, bet ar ji labai reikš­minga ir stip­riai paste­bima, kažin. Gimiau, stu­di­ja­vau ir dabar gyvenu skir­tin­guose mies­tuose, mies­te­liuose. Bet juose savo lizdą susi­suku kaip noriu. Manau didesnę įtaką darytų, jei pakeis­tum ne miestų dydį, o pavyz­džiui gyven­tum vien­kie­myje ar visai kitoje aplin­koje, gal dyku­moj. Tada ste­bimi objek­tai pasi­keistų ir gimtų kaž­kas kitas.

Skaityti toliau

Kategorija: Interviu | komentuok
Post #

Analoginė edukacija: apie savanoriavimą su aplinkeliu pro Rumuniją

Kai prieš daug­maž šeše­rius metus pra­dė­jau sava­no­riauti, mano gen­tai­niai turėjo labai daug klau­simų, nes prieš tai nie­ka­dos nemi­nė­jau, jog labai ver­tinu Lietuvos kariuo­me­nės darbą. Tiesą sakant, karyba įdomi sri­tis, bet krašto apsau­gos sava­no­riai nėra vie­nin­te­liai, kurie dirba be užmo­kes­čio. Nors dabar sava­no­ria­vi­mas įgyja vis stip­resnį palai­kymą visose, ypač socia­li­nėje ir kul­tū­ri­nėje, sri­tyse, kar­tais dar pasi­taiko klau­simų apie tai, kada yra lai­kas liau­tis žaisti ir galų gale susi­ra­sti rimtą darbą rim­toje kan­ce­lia­ri­nių pre­kių kon­to­roje. Nes idea­liz­mas gražu, bet jokios apčiuo­pia­mos nau­dos iš tokių veiklų nėra. Bet tuo metu, kai po 10 valandų sto­vė­da­vau prie indų plo­vimo maši­nos vie­name pusiau pra­ban­giame res­to­rane, kai iš radi­jos man suok­davo radis­tai (“Ė mažule dok nume­riuką pri­va­žiuo­siu”), kai per lais­vas die­nas vie­nin­te­lis su proto veikla susie­tas dar­bas, kuriuo pajė­giau užsi­imti, buvo gei­minti “Starcraft II”, pri­me­čiau, kad rei­kia daryti bet ką, kad tik negrįžti prie “paimk lėkštę — nuplauk lėkštę — bijok ins­pek­ci­jos” ruti­nos. Užtikrintą ateitį bai­gus socialines/​humanitarines stu­di­jas pali­kau kaip atsar­ginį variantą, nors per fuksų sto­vyklą mums ir žadėjo, kad po 4 metų galė­sim tapti bet kuo — ir žurna­lis­tais, ir pre­zi­den­tais, ir inte­lek­tu­alais (ir visgi, kiek gir­dė­jau, vie­nas popu­lia­riau­sių pasi­rin­kimų yra padavėjos-​pakuotojos dar­bas Airijoje — keis­toka, kai gali rink­tis iš tiek daug pro­fe­sijų). Kitas varian­tas yra šalia stu­dijų moky­tis savo būdais, nebe­si­ren­kant iš sąrašo pri­va­lo­mųjų ir lais­vųjų dalykų uni­ver­si­teto duom­ba­zėje, užsi­imant sau įdomio­mis prak­ti­ko­mis, po kurio­mis neturi pasi­ra­ši­nėti pavargę administratoriai.

Skaityti toliau

Kategorija: Vietos | 4Komentarai
Post #

Kevin Bauman ir Takahiro Kimura: apie susidėvėjimą ir kitus sopulius

Kažkur tarp dau­gy­bės pro­tingų žmonių ištartų žodžių/​idėjų/​minčių vis pri­si­menu, kad genia­lu­mas slypi prie­šy­bių deri­nime. Šįkart rizi­kuoju pri­sta­ty­dama jums taip labai tar­pu­sa­vyje nesu­si­ju­sius meni­nin­kus, kaip tik įsten­giau surasti ir sugal­voti. Jie gyvena skir­tin­gose kul­tū­ri­nėse pasau­lio ašyse, dirba visiš­kai skir­tin­go­mis prie­mo­nė­mis, svarsto ir gal­būt netgi tiki visai skir­tin­gais daly­kais. Spėju, kad jie patys nė nepa­žįsta viens kito ir nustebtų pamatę, kad šitaip juos susie­jau, o tiks­liau – paste­bė­jau, kad du Kevin Bauman ir Takahiro Kimura pro­jek­tai – 100 Abandoned Houses ir 1000 Broken Faces – turi vieną pana­šumą. Abu meni­nin­kai kuria tokį pat pavar­gu­sio, defor­muoto žmogaus ir skau­džiai kin­tan­čios jo aplin­kos pasaulį, išlai­ky­dami neįp­ras­tai jau­kią nerimo atmosferą.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 1 Comment
Post #

Vilnius sound locations. Jie baigė – kalbėsiu aš

Praeitą savaitę į klau­simą „Ką šian­dien vei­kiau?“ atsa­ky­da­vau „Grojau pastatu“. Turbūt įsivaiz­duo­jat dau­ge­lio nor­ma­lių žmonių veido išraiš­kas gal­vo­jant, ar jų ausys pras­tai gar­sus begaudo, ar Deimantei jau visai… Ne, vis­kas gerai. Tiesiog toks atsa­ky­mas, nors ir kiek meta­fo­riš­kai skam­ban­tis, buvo gan taik­lus. Balandžio 11–15 die­no­mis Vilniuje vykęs elekt­ro­ni­nės muzi­kos fes­ti­va­lis „Jauna muzika“ taip pat siūlė suda­ly­vauti dirb­tu­vėse „Vilnius sound loca­tions“ (Vilniaus garso vie­tos) ir to pasiū­lymo neatsisakiau.

Skaityti toliau

Kategorija: Vietos | 1 Comment
Post #

JAUNA MUZIKAVIDEO ĮSPŪDŽIAI

Pavasarinės nau­jo­vių, neti­kė­tumų ir eks­per­i­mentų paieš­kos labai gra­žiai sutapo su visą pra­eitą savait­galį vyku­siu fes­ti­va­liu “Jauna muzika”. Sunku pati­kėti, bet šis fes­ti­va­lis (žinoma, kin­tan­čia forma) ren­gia­mas net nuo 1992 metų. Tai ska­tina gal­voti apie egzis­tuo­jan­čią (bet neuž­fik­suotą?) dvi­de­šim­ties metų gar­si­nio eks­per­i­mento isto­riją. Garsų, šviesų, pro­jek­cijų užpil­dyta ŠMC erdvė šį kartą pui­kiai tiko toli­mes­niam min­čių apie garso mate­ria­lumą, garso-​vaizdo ryšį vystymui…

Skaityti toliau

Kategorija: Garsas | komentuok